Pirmasis tikras TV stalas ir Andy Black

Taigi po nelabai nusisekusio "apšilimo" ir pasibandymo penktadienio vakare (vos ne tiesiai iš lėktuvo), antrą "kulką" norėjosi išnaudoti geriau.

Kadangi, kaip ankstesniame įraše minėjau, laimėjau ir pakuotės, ir seat only atrankas, startas redbet Live 1C dienoje papildomai man nekainavo. Dienos pradžia vėlavo 15 minučių. Organizatoriai norėjo kiek labiau užpildyti stalus. Kadangi norinčių netrūko, tai šis žingsnis pasiteisino. O aš norėjau gauti "minkštą" stalą. Burtai lėmė pažymėtą Nr. 19. Ateinu prie jo, o ten lapas guli.

Negalvojau apie tai, kad noriu prie TV stalo. Tiesiog nesitikėjau, kad čia toks bus. TV stalas, tai TV stalas. Kažkada gi jau žaidžiau prie panašaus (LSPF Inauguracinis turnyras). Žinoma, ten buvo freeroll, o šįkart "tikras". Daug įdomiau buvo, kokiu oponentus gausiu. Neskubėjo kažkodėl jie užimti savo vietų, tai turnyrą pradėjome four-handed. Tiesa, neužtrukom taip žaisdami, netrukus atsirado dar du dalyviai.

Pradžia nebuvo džiuginanti. Tiesiog prireikė šiek tiek laiko, kol priėjau išvadą, jog statymų dydžiai čia skiriasi, ir reikia "smarkiau bombarduoti", norint neleisti oponentams nusipirkti trūkstamą kortą, ar aktyviai pešti vertę. Mokūs tie vietiniai čia. Perka Flush kaip išprotėję. Moka banko dydžio statymus ir po Flop, ir po Turn. Ir blogiausia, kad nuperka. O tada šauna all-in - ir tau nelieka nieko kito kaip tik verkiančia širdimi siųsti kortas į kaladę, nepaisant to, kad jau po pirmų trijų kortų turėjai Nuts Straight.

Po trijų lygių buvo skelbiama pertrauka, o su ja ir išsikraustymas prie įprasto stalo. Sužaidus kiek daugiau nei 40 minučių, per kurias buvo šioks toks "pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais", man į pašonę iš kairės atkelia naują žaidėja. Pirmas kelias sekundes negalėjau patikėti savo akimis.

Andy Black - gyva pokerio legenda - daugiausiai pinigų pokerio turnyruose laimėjęs Airijos žaidėjas. Jau ko nesitikėjau šiame turnyre, tai išvysti tokio kalibro žaidėją. Wow! Bėda, kad jis man iš kairės.

Pamenu, kai per sport1 žiūrėdavau PremierPokerLeague su TonyG, įsiminiau Andy kaip ramų ir tylų žaidėją. Čia jis buvo visai kitoks. Super kalbus, šiek tiek pašiepiantis, bet labai draugiškas. Pasakojo apie savo šių metų WSOP kelionę, negailėjo aštresnių epitetų seniausiam stalo žaidėjui ir dalintojai. Bet viskas su šypsena, kadangi visi pažįstami, ir tas kandumas toks mielas buvo. Kuomet paklausiau, ar galim įsiamžinti drauge, pajuokavo, kad tai kainuos €20. O tada su šypsena apsikabino.

Laikas prie stalo su tokiu žaidėju prabėgo labai greitai. Įvairios istorijos ir "kalbos apie nieką", atsakymai į dominančius klausimus - absoliučiai stalo dinamiką keičiantis veikėjas. Netrukus buvo skelbiama vakarienės pertrauka. Tai buvo paskutinė galimybė įsipirkti į pagrindinį turnyrą, kadangi po vakarienės vėlyvoji registracija buvo uždaroma. Belaukiant eilėje prie maisto, išgirdau lietuviškai šnekant. Nežinau, bet man pokerio turnyruose kažkaip visada malonu sutikti tautiečius. Gavę savo porcijas, sėdom prie stalo.

Pabendravome ne tik apie kortas ir žetonus, bet ir apie gyvenimą. Jaunuoliai kilę iš Klaipėdos. Šiuo metu vienas dirba Google, kitas su langais. Ne, ne su Windows operacine sistema, o su tikrais langais.

Vakarienei skirtos 45 minutės prabėgo greičiau nei prie pokerio stalo. Grįžome į salę. Ir ką jūs manot, einu prie savo stalo, o ten nėra žetonų. Ir vėl lapas nukreipiantis prie TV stalo. Logiška, reikia išnaudoti galimybę, kai apsilanko tikra pokerio ikona. Juk tai puiki reklama renginiui. Na, o Andy Black net ir neprašytas padarė mažą šou (užsisakė dešrelę ir ganėtinai juokingai su ja tvarkėsi).

Šitame epizode buvau sudėjęs visus žetonus į stalo vidurį ir laukiau oponento sprendimo. Atsakymo nesulaukiau. Kaip paaiškėjo vėliau iš transliacijos, buvau smarkus favoritas (varžovui tiko vos viena korta iš kaladės po pirmųjų trijų bendrų kortų). Susižėriau nemažą banką.

Nuotaika iškart pasitaisė. Kitoje rankoje vėl gaunu puikią startinę kombinaciją, vėl tas pats oponentas kelia, o aš jį permušu. Senolis susinervavo. Tikėjausi, jog galiu išpešti jo žetonus, kadangi gali priimti asmeniškai. Mano nuostabai, susilaikė nuo bereikalingų veiksmų. Išsisuko su minimaliais nuostoliais.

Mano turimas žetonų kiekis svyravo tarp 75 ir 100 tūkstančių. Dieną baigiau į maišelį sudėdamas 105500. Tai turėtų būti maždaug antros dienos žetonų vidurkis. Bent jau aš taip tikiuosi.