Penki pilki pokerio atspalviai
Pokeris mano gyvenime (prioritetų sąraše) niekada nebuvo pakilęs aukščiau trečios vietos. Ir tuo labai džiaugiuosi.
Ne kartą įsitikinau, jog tamsioji šio žaidimo pusė (bad-beats, cold decks, ilgai trunkančios sesijos) man neleidžia tiesiog mėgautis, be didesnių išgyvenimų, priimant jį su visais minėtais neigiamais aspektais. Pastebėjau, jog į pralaimėjimus reakcija keitėsi. Pradžioje - labai erzino, būdavo ir keiksmažodžių, ir daužymo kumščiu per stalą… pasakodavau tas istorijas pažįstamiems, lyg supratimo ar užuojautos ieškodamas. Tačiau gavęs dar ir dar vieną smūgį prie stalo, tiesiog darydavau pertrauką ir nebandydavau įrodinėti, jog esu labai stiprus ir taip myliu pokerį, kad galiu žaisti net ir nejausdamas malonumo.
Vat, ne. Negaliu. Jei nėra malonu, tai ir nežaidžiu. Jei jaučiuosi pavargęs, tai ir nežaidžiu. Juokauju, kad pokeris kaip seksas. Jei nėra chemijos, nėra meilės, nėra noro, tai nieko gero nebus. Geriau išsiilgti, o ne "mechaniškai užsiiminėti".
Grįžtant prie reakcijų, tai buvo periodas, kuomet bad-beats keldavo juoką. Patirtis, t.y. supratimas, jog tai žaidimo dalis, ir negali to išbraukti, leido į tas situacijas pažvelgti kiek kitaip. Ateinu gerai praleisti laiko. Lyg neblogai sekasi, ir staiga per dvi-tris rankas prarandi visus žetonus dėl Fortūnos išdaigų. Atsikeli nuo stalo ir keliauji namo. Su šypsena. Su mintimis, jog taip nutinka absoliučiai visiems bent kiek ilgiau žaidžiantiems pokerį.
Tačiau Taline buvo kitaip. Smarkiai kunkuliuojančios emocijos. Kuomet nelaimi monetos metimų, tai supranti, jog tikimybės buvo lygios. Ir nesinervuoji, tačiau kuomet per tris dienas praloši penkis kartus iš eilės 70/30 (ar dar didesniu favoritu būdamas), daraisi irzlus ir piktas.
Iškritau iš šalutinio (šimto eurų įpirkos) turnyro, nepaisant to, jog teisingai perskaičiau varžovo kūno kalbą, ir radau atsakymą su AJ. Atsakiau visais turimais žetonais prieš Flop. Išėjau prieš A6. Tačiau iškart atversta šešiaakė man buvo lemtinga. Ačiū, Martynai! Pakilau nuo stalo ir po poros sekundžių paspyriau (ne vietoje ir ne laiku pasitaikiusią) kėdę. Po akimirkos galvoje kirbėjo klausimas, ką aš čia darau. Peršasi dvi opcijos: arba reikia tikrų atostogų, t.y. atstatyti kiek ištampytą nervinę sistemą, arba kuriam laikui pamiršti pokerį. Kadangi kitą savaitę skrisiu į Kopenhagą žaisti Unibet Open turnyre, belieka susikaupti ir kažkaip “pakentėti” iki tikrų atostogų spalio pabaigoje.
MPNPT serija Taline man buvo išskirtinė keliais aspektais. Po ilgesnės pertraukos keliavau su šeima. Tai buvo pirma mano laimėta pakuotė, kurioje buvo dvi įpirkos (550 ir 100). Tai buvo pirmas kartas, kuomet turėjau re-entry pagrindiniame turnyre, nes be pilnos pakuotės dar buvau laimėjęs ir seat only atranką. Ir, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pirmas tokios įpirkos turnyras, kuriame nebuvo vakarienės pertraukos. Taip, yra tekę žaisti ir ne kartą, kuomet žaidėjai patys turi pasirūpinti maitinimu, bet dar nebuvo tekę žaisti vidutinės (550) įpirkos turnyro, kurio struktūroje nebūtų numatyta valandos trukmės vakarienės pertrauka.
Tačiau pagrindinis turnyras absoliučiai nesusiklostė. Ne mano diena buvo - premium kortų negavau visai, o besikabindamas gerose situacijose su suited connectors bei bandydamas išnaudoti poziciją, du kartus po pirmų trijų bendrų kortų turėjau Straight flush draw, bet nei karto nenusišypsojo sėkmė užpildyti "stiprų pirkimą".
Kitą dieną vykęs šalutinis (šimto eurų įpirkos), kaip jau minėjau, baigėsi su AJ pralošus 70/30 situacijoje. Sekmadienį nutariau sudalyvauti "loterijoje", t.y. 55 eurų įpirkos super greitos struktūros (12 minučių trukmės lygiai) turnyre. Dvigubinausi antroje ar trečioje rankoje, kuomet su AQ jau Flop pagavau dvi poras, o oponentas sustūmė po River nenusipirkęs Flush. Perkeltas prie kito stalo, ganėtinai greitai sulaukiau tūzų ir po sustūmimo, prieš atverčiant bendras kortas, pelnytai laimėjau prieš valetus.
Atrodė, kad viskas labai gerai klostosi. Tačiau teigiamas emocijas prigesino nelaimėtas monetos metimas, kuris būtų leidęs dar labiau padidinti turimą žetonų bokštą bei dar labiau spausti stalą. Bet ir vėl teko keisti stalą. Turbūt per kiek daugiau nei tris valandas tai dariau penkis kartus. Pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais tokios struktūros turnyre, ko gero, yra neišvengiamas, tačiau labiausiai įsiminė "burbulo" fazėje sužaista ranka.
Likę vos 12 žaidėjų iš 93. Prizinių vietų 11. Turiu kiek daugiau nei 80 tūkst. turnyrine valiuta. Toks buvo ir vidurkis. Privalomieji statymai 2,500/5,000 (500). Už mane kiek vyresnis apygirtis estas iš vėlyvos pozicijos atidaro iki 11,000. Aš BB pozicijoje randu A♥ J♥ ir nutariu pažiūrėti pirmas tris bendras kortas. Su mintimi nusimesti, jei nepataikysiu. Man reikia pridėti 6,000 į 27,500 banką. Atsakau. Flop - A73 rainbow. Bingo!
Baksnoju pirštais į stalą - check. Ir esu pasiruošęs sustumti į oponento statymą. Estas deda nemažą krūvą žetonų, o aš per daug nemąstydamas sustumiu. Atvirai sakant, galvojau, jog iššoksiu prieš silpnesnį tūzą. Estas pradeda dūsaut. Suprantu, jog neturi jis ir to silpno tūzo, ir esu gerokai priekyje. Oponentas pašnopuoja dar minutę-kitą ir atsako. Jis atverčia damas. OMG - turiu daugiau nei 91 proc. tikimybę laimėti šią ranką ir turbūt tapti absoliučiu turnyro lyderiu.
Turn - Q. WTF?!? Kodėl? Už ką man taip? Ir dar tokioje stadijoje. Lieka vos keli privalomieji statymai. Sulaukiu dešimtakių, "netikėtai" laimiu prieš A5, nepaisant to, jog oponentas gauna dvi poras ant Flop. Turn ir River atplukdo man Flush, ir "teisybė triumfuoja". Netrukus prie kito stalo krenta du žaidėjai, ir suformuojamas finalinis stalas.
Gaunu kelias situcijas sustūmimui, vagiu pirmai progai pasitaikius, ir ženkliai didinu turimą žetonų kiekį. Sulaukiu vienos-kitos geros kombinacijos, ir kylu iki vidurkio. Žaidėjai, įskaitant mano skriaudiką krenta vienas po kito. Liekame keturiese. Stalo kapitonas eilinį kartą atidaro iš ankstyvos pozicijos, o aš dalintojo pozicijoje randu damas. Ryžtingai sudedu visus turimus žetonus (12 BB) už linijos. Ir sulaukiu atsakymo. Klasika - monetos metimas - AK.
Ir po pirmų bendrų keturių kortų esu pripažinti oponento pergalę - JKJ-K ...
4 vieta iš 93. Toks dvejopas jausmas. Smagu, kad kelionė baigėsi pergalingu akcentu, bet nemeluosiu, jog asmeniniai lūkesčiai buvo gerokai didesni... ir aplinkybės sėkmingesniam pasirodymui lyg palankios buvo. Na, nieko - dar turiu pakankamai laiko didesniems laimėjimams. Džiugu, kad galiu sau leisti žaisti tokiuose turnyruose investuodamas sąlyginai mažai.
O kuomet nežaidžiau pokerio, leidau laiką su šeima. Plaukiojome baseine, burbuliavome sukūrinėje vonioje, vaikščiojome po senamiestį, ėjome iki uosto ir prieplaukos, žaidėme parke bei apsilankėme zoologijos sode. Tos akimirkos man yra be galo brangios. Žmonos džiaugsmas pamačius dramblius ar įamžinus tigrą iš labai arti, dukrytės krykštavimas glostant ožiukus ar plaukiojant baseine - tai yra momentai, kuriuos norisi "užkoncervuoti" bei išgyventi dar ir dar kartą.
Komentarai
Rašyti komentarą