Unibet Open Antwerp 2015

Kuomet laimėjau atrankinį turnyrą, kurio nugalėtojui buvo skirta Unibet Open pakuotė į Antverpeną, norėjau išsikeisti į kitą etapą, persikelti į kitus metus. 

Tiesiog ir taip šiemet jau nemažai tų pokerio išvykų buvo.

O ir vieta iš pirmo žvilgsnio neatrodė patraukli. Tačiau klydau. Tai labai įdomus ir įvairiapusiškai smagus miestas. Turtinga istorija, apie kurią byloja ir persipynę architektūros stiliai. Deimantai. Uostas. Zoologijos sodas. Pasidomėti buvau priverstas, kadangi Unibet atsakė, jog iškeisti šios pakuotės negaliu. Arba keliauju, arba ji "sudega".

Ne pirmą ir ne paskutinį kartą pagalbos paprašiau atvaziuoju.lt - puikus pagalbininkas, kai reikia keliauti. Pasiūlė skristi į Eindhoveną, o iš ten keliauti autobusu. Iš Vilniaus skrydis su WizzAir po vidurdienio. Puiku! Oro uoste dar sutikau būrelį buvusių bendradarbių, kurie skrido į Madridą žiūrėti Čempionų lygos rungtynių. Palinkėjau pamatyti daug įvarčių, man palinkėjo sėkmės turnyre.

Skrydis neprailgo. Dvi valandos prabėgo greitai. Man atostogos be saldumynų - ne atostogos, tad užsisakiau siūlomą "pusryčių rinkinį".

Tam, kas sugalvojo nutella&GO! skirčiau kažkokią premiją. Blyn, nerealus atradimas. Kaip vaikas džiaugiausi tais piršteliais su šokoladiniu kremu.

Eindoveno oro uostas nepasirodė didelis. Turbūt toks ir nėra. Bet jis tikrai jaukus. Ir viduje, ir išorėje nemažai ženklų, jog čia futbolu gyvenama. Miesto pasididžiavimas - PSV komanda - čia sėdi ir kuomet saulė šviečia, ir kai lietus pliaupia.

Užkalbinau autobuso į Antverpeną belaukiantį vaikiną. Lietuvis. Bet nepanašus į tą, kuris žaistų pokerį. Nors gal ir galėtų. Bet ne, jis čia studijuoja. Doktorantūroje. Dirba genetikos laboratorijoje. Prieš tai studijavo Jungtinėje Karalystėje. Tai pusantros valandos kelionė iki Antverpeno Berchem stoties neprailgo. Pakalbėjome apie genetiką, azartinius lošimus, alų, Lietuvos futbolą, pragyvenimo lygį Belgijoje bei pastaruoju metu sustiprintą saugumą.

Traukiniu už €2 nuo Berchem iki Centrinės stoties atvažiavau per kelias minutes. Ir čia jau teko pamatyti ginkluotus kareivius, pirmyn-atgal patruliuojančius policininkus. Ir jei anksčiau toks vaizdas (Londono oro uostuose) kažkiek baugindavo, tai dabar suteikia priešingas emocijas - sukelia saugumo iliuziją ir netgi norą pasidžiaugti.

Park Inn viešbutis yra prie pat Zoologijos sodo, poros šimtų metrų atstumu nuo Centrinės stoties. Kambarys paprastas, bet jame yra viskas, ko reikia. Na, galbūt interneto geresnio norėtųsi. Kažkaip pripratus prie šviesolaidžio Lietuvoje, čia siūlomas 512kb/s atrodo graudžiai (pastaba: tai pagr. priežastis, kodėl mažinau nuotraukas).

Vaizdas pro viešbučio kambario langą. Dešinėje - garsioji Centrinė stotis.

Kelionė šiek tiek išvargino, tad naktinėti prieš startą 1A dienoje neturėjau noro. Susiradau artimiausią parduotuvę, kurioje nusipirkau alaus ir užkandžių. Grįžau į viešbutį ir griuvau į lovą žiūrėti Čempionų lygos rungtynių. 50 kanalų, o Man Utd - PSV nerodo. Teko tenkintis Juventus - Man City.

Po sočių pusryčių, skubėjau ieškoti autobuso vežančio iki turnyro. Stovi už trisdešimties žingsnių nuo viešbučio įėjimo - super! Pakeliui stabteli prie kitų viešbučių (turnyro dalyviai apgyvendinti keturiuose viešbučiuose), ir iki De Shop atvažiuoja per 20 minučių.

Dar vyksta pasiruošimo darbai. Stalai yra. Bet nei stalų numerių, nei dalintojų, nei kortų, nei žetonų. Pamaniau, kad diena neprasidės numatytu laiku (vidurdienį), bet klydau. Kažkaip operatyviai viską organizatoriai išsprendė, ir turnyro startas buvo paskelbtas laiku.

Turnyras prasidėjo ganėtinai sėkmingai, rodžiau iniciatyvą ir ėmiau banką po banko. Žaidėme šešiese. Prie stalo buvo Maroko pilietis - šachmatų mylėtojas, kuriam šis turnyras pirmas. Jaunas švedas gyvenantis su tėvais ir save vadinantis pokerio profesionalu. "Skrajojantis olandas" (absoliučiai nesuprantantis, ką daro) ir du belgai.

Po poros lygių turėjau 23,425 ir nesupratau, ar tuo džiaugtis turėčiau, ar kaip. Po pirmo ganėtinai sėkmingai pusvalandžio visiškai nesiklijavo žaidimas. Porą kartų gavau KJ. Vienąkart pasidalinome. Kitą kartą kažką išpešiau su Flush. Bet paskui buvo kažkoks kosmosas. Prie stalo atsisėdęs vyresnio amžiaus belgas žaidė super keistai - atsakinėjo į bet kokio dydžio statymus su bet kokiomis kortomis, ir kaskart tiesiog "prisitraukdavo" jam reikiamas kortas tarp bendrųjų.

O tada dar ir poros lankyti pradėjo. Kuomet per vieną lygį žmogus gauna 5 kartus premium porą, tai supranti, kad variacija yra didelė jėga.

Po keturių lygių turėjau 41,100. Laimėjau nemažą banką prieš PokerStars Pro komandos narį Christophe De Meulder, kai su valetais pagavau set ant Flop. Ir paskui dar pavyko ant BB gauti [As][Qs], kuomet iš vėlyvos pozicijos shortstack sustūmė su [Ad][Jh].

Po šešių lygių buvo vakarienės pertrauka. Tuo metu turėjau 47,800. Gavau karalius, ant Turn jau turėjau Full house, ir leidau oponentui patikėti, jog jis pirmauja. To pasekoje šiek tiek susimokėjo.

Čia turbūt norėtųsi pabaigti pasakojimą apie pasirodymą 1A dienoje. Kadangi tada atėjo "badmetis" (skaitykit kaip norit - ar nuo lietuviško žodžio "badas", ar nuo angliško "bad"). Žetonų pilis tirpo. Bandymai su vidutinėmis kortomis (AT, 88) ieškoti laimės baigdavosi dar Pre-Flop po smarkių permušimų.

Sulaukiau tūzų. UTG pozicijoje. Pakeliu minimaliai. Visi iki dalintojo pozicijoje esančio shortstack išsimeta. Jis nieko nelaukdamas sudeda visus turėtus žetonus, SB greitai išsimeta, aš atsakau. Rodo [6s][6c]. Gerai. Iki tol, kol nepamatau pirmos bendrosios kortos - [6d]. Oh, well. Shit happens.

Lieku su 15,000. Tada stumdau savo žetonus, pasidvigubinu nei karto neatversdamas kortų. Taip prasitampau iki 9 lygio, kuriame sugebu pakilti iki vidurkio (70 tūkst.), ir tada darkart gaunu į tūzus. Ir jie dar kartą lūžta. Oponentas su [9d][9h] iškart Flop pagauna set.

Ir man vėl lieka mažiau nei mažai. Paskutinis dienos lygis - 1000/2000 (300). Turiu apie 20 tūkst. Turnyro direktorius skelbia, kad liko paskutinės keturios rankos. Per jas nerandu progos sustumti, finišuoju su 15,900.

Iš 125 dieną pradėjusių žaidėjų liko 35. Taip, aš esu mažiausiai žetonų turintis. Bet vis dar turiu vilties. Tie 90 iškritusių, ko gero, norėtų būti mano vietoje. Juokauju. Chip and a Chair. Toks tas pokeris - from zero to hero, ir atvirkščiai gali nutikti vos per kelis padalinimus. Dar niekada nebuvau dienos pabaigęs paskutinėje vietoje pagal žetonus. Nauja patirtis. Ja ir pasidžiaugsiu.