Battle of Malta 2015
Prieš savaitę dalyvavau didžiausiame kada nors Maltoje surengtame jokiai serijai nepriklausančiame pokerio turnyre. Ketvirtasis "Maltos mūšis" - Battle of Malta - darkart pagerino rekordą.
Pagrindiniame turnyre (€550) įsipirkta buvo net 1,804 kartus (buvo galimas vienas re-entry). Ir tikiu, jog kitais metais šis skaičius dar kartą bus pagerintas.
Tiesiog per daug gerų dalykų, kad negrįžti. Labai smagu lapkričio mėnesį, kad ir kelioms dienoms ištrūkti, pakeisti aplinką. Ypač kuomet kalbame apie tokią vietą, kur šviečia saulė ir oras įšyla iki 20°
Mano kelionė į Maltą prasidėjo prieš kelis mėnesius. Kadangi turiu šeimą ir dirbu pilnu etatu, žaidžiu ne daug. Turbūt tai ir padeda "kažką kartais laimėti". Galiu žaidimu mėgautis, rinktis laiką, t.y. nesu priverstas to daryti, "nes reikia" (rinkti taškus, laimėti pinigų pragyvenimui). Labiausiai mėgstu atrankas į gyvus turnyrus. Nežaidžiu didžiausiame pokerio kambaryje. Renkuosi pagal pasiūlą. Atradęs, jog 888 organizuoja pilną pakuotę suteikiančias atrankas į "Maltos mūšį", pabandžiau šį kambarį "atrasti iš naujo".
Žingsniai ($1, $5, $30, $160) kiekvienam leidžia pasirinkti tinkamą (pagal piniginę patogią) įpirką ir pradėti kelionę be diskomforto. Tai nėra "ideali struktūra", nes savaitės finale (įpirka $160) konkursas dėl pakuotės (vertė $2000) gaunasi daugiau nei 13.3 į vieną vietą. Man labiau imponuoja "minkštesni", kur būna 10 ar net mažiau į vieną vietą.
Per kelias dienas laimėjau net tris bilietus į savaitės finalą. Pradėdavau nuo $5 ar $30. Pakankamai lengvai pavyko pelnyti brangiausio žingsnio turnyrų įpirkas. Savaitės finale triumfuoti pavyko iš antro karto. Sulaukęs patvirtinimo apie laimėtą pakuotę, puoliau ieškoti skrydžių. Lapkritis nėra turizmo sezono mėnuo, tad tiesioginių skrydžių mažai. Vos kartą per savaitę, sekmadieniais (iš Kauno). Netinka.
Beieškodamas kelionės su tarpine stotele, radau draugą norintį pamatyti Maltą. Po ilgesnės pertraukos į pokerio nuotykį leidausi kartu su juvizi. Buvome keliavę į Rygą, Taliną, Vieną, Londoną. Dabar į sąrašą pridėjome Maltą, o gruodžio mėnesį varnelę uždėsime ir ties Prahos pavadinimu. Yra labai didelis skirtumas, kuomet keliauji pokerio žaisti vienas ir su kompanija. Turbūt nėra svarbu, ar esi profesionalas, ar laisvalaikio žaidėjas - visada yra smagiau, kai gali su kažkuo pasitarti, paanalizuoti sužaistą partiją, ar pakelti vieną kitą bokalą alinančios dienos pabaigoje.
Skrydis su Lufthansa iš Vilniaus per Frankfurtą buvo pakankamai anksti ryte, tad vedami principo ("negi čia miegosi kelias valandas") apšilimą padarėme Olympic Casino prie Baltojo tilto. Tradicinis antradienio turnyras (35 eurai su vienu re-buy) buvo pats tas. Banguota pradžia nežadėjo nieko gero, tačiau vėliau reikalai pasitaisė ir finišavau trečioje vietoje.
Pirmoji kelionės atkarpa (Vilnius-Frankfurtas) neprailgo. O štai jungiamojo skrydžio laukimas oro uoste nebebuvo toks saldus. Kadangi įlaipinimas vėlavo, o priežastis nebuvo aiški, tai buvo šioks toks susierzinimas. O ir šiaip norėjosi greičiau pasiekti saulėtąją Maltą.
Viduržemio jūros sala pasitiko malonia šiluma. Teko greitai nusilupti porą sluoksnių rūbų. Taksi iki viešbučio važiavome apie pusvalandį, nes prie oro uosto buvo nemaža spūstis. Ne ką mažesnė laukė ir Hilton registratūroje. Pagrindinis turnyro viešbutis gavo nemažą srautą žmonių vienu metu. Tačiau aptarnaujantis personalas dirbo profesionaliai, tad eilės tirpo sparčiai, ir jau po keliolikos minučių galėjome ištiesti kojas kambaryje.
Ilgai drybsoti nebuvome linkę - norėjosi ir apylinkes pašniukštinėti, ir jūros gerybių paragauti. Radome turistų gausiai nusėstą terasą įlankoje. Prisėdome ir "greituoju būdu" išsirinkę patiekalus bei gėrimus užsisakėme. Atnešė. Ne kažką. Labai ne kažką. Daugiau ten grįžti tikrai nesinorės.
Pamirškime maistą, pakalbėkime apie kortas ir žetonus, dėl kurių atsidūrėme Maltoje. Taigi pagrindinis turnyras turėjo tris startines dienas. 1A startavo 305 žaidėjai, iš jų 98 pateko į antrą dieną. 1B startavo 640, iš kurių išgyveno 214. Paskutinėje startinėje dienoje (1C) €550 įpirka buvo sumokėta 859 kartus, o 12 lygių sėkmingai įveikė 272 žaidėjai. Taigi sumoje 1,804 dalyviai ir beveik 875 tūkst. eurų priziniame fonde. Solidu!
Žiūriu, kad nemažai jau prirašiau, o dar nieko apie patį žaidimą nėra. Taigi 1B dienoje atžaidžiau 10 lygių, ir pralošęs "monetos metimą", nuėjau ilsėtis. 1C dienoje gavau ypatingą stalą - mano varžovais buvo 7 žydai, britas ir italas. Toji dauguma buvo labai maloni - tiek kaip žmonės, tiek kaip pokerio žaidėjai. Žaidė pakankamai primityvų pokerį, tačiau kartais atlikdavo sunkiai paaiškinamus manevrus, todėl nuolat besiveldamas į dvikovas, vaikščiojau "peilio ašmenimis". Pradinis žetonų bokštas (25,000) buvo iškilęs iki beveik 40 tūkst., tačiau netrukus sumenko daugiau nei tris kartus (iki 12 tūkst.).
Susikaupiau. Susikaupė ir žetonų. Žaisdamas agresyviai, bet be showdown sugebėjau atsitiesti iki vidurkio (30 tūkst.). O tada pradėjau "rodyti klasę", atsakinėti ir su žemiausia pora, ir su Ace high - ir vis buvau teisus. Žydai negalėjo patikėti - aikčiojo, plojo ir kėlė nykščius į viršų. Bet ne aš labai geras, o jie tiesiog "lengvai perkandami" buvo. Užteko kūno kalbos skaitymo pagrindų, kad atlikčiau tuos gerus atsakymus.
Įpusėjus dienai, pradėjau didinti apsukas. Lankė vidutinio stiprumo pradinės kombinacijos, oponentai leido juos išmušinėti iš bankų tęstiniais statymais, o sulaukęs premium kortų, sulaukiau gero išmokėjimo.
Surinkinėjau vieno oponento žetonus po kito ir su šypsena skaičiavau turnyrinę valiutą. Artėjant dienos pabaigai turėjau daugiau nei du kartus daugiau nei tuometinis vidurkis. Tai yra labai geras rezultatas. Gavęs naują stalą, turėjau kelis rimtesnius susirėmimus, tačiau visus juos laimėjau. Į maišelį sudėjau 7 kartus daugiau nei turėjau startavęs (176 tūkst.).
Išaušus rytui, paaiškėjo, jog iš 1,804 dalyvių kovos ringe liko 584. O piniginiais prizais bus apdovanoti 180 geriausių. Mano galimybės tuo metu atrodė labai geros, kadangi mano žetonų krūva buvo 29 pagal dydį. Matematika paprasta - beveik kas trečias patenka į pinigus. Tačiau visi puikiai žino, kad niekada nereikia pradėti švęsti anksčiau laiko.
Per pirmą antros dienos lygį iškrito 80 žaidėjų. Mano žetonų krūva sutirpo iki 150 tūkst. Padariau kelis teisingus nusimetimus, nesivėliau į rizikingus epizodus, laukiau geresnės progos. Ir, atrodė, kad sulaukiau...
14-tas lygis - 1,200/2,400 (300). UTG buvęs mažai turintis žaidėjas sustūmė visus turėtus 9,300. Iš ankstyvos pozicijos, radęs damas, permušu iki 16,500, siekdamas izoliuoti didįjį privalomąjį statymą įdėjusį italą. Visi iki jo išsimeta, o jis ilgai nelaukdamas permuša iki 41,000. Ir čia padarau klaidą! Faktiškai pirmą šiame turnyre, tačiau labai didelę. Susidėlioju planą - atsakinėju į kėlimą ir nepamatęs tūzo ar karaliaus tarp bendrųjų kortų, žaidžiu iki galo.
Atsakau. Rinkdamas žetonus, pamatau, kad italas sutrinka, pradeda valgyti marškinėlius. Dalintojas atverčia pirmas tris kortas: T♣2♠6♠. Italas padelsia ir sutinka (check). Ir toliau ranka susižaidžia savaime. Aš įstumiu likusius žetonus, o oponentas nedelsdamas atsako. Ir dar prieš jam atverčiant kortas, supratau, jog turiu dvi man tinkamas kortas. Italas atverčia karalius. O dalintojas beversdamas Turn ir River damos man neranda. Sėdžiu kaip šūdo atsikandęs, nes suprantu, kad turnyras iš esmės baigėsi čia ir dabar. Suskaičiavus žetonus, paaiškėja, kad man lieka mažiau nei 10 tūkst. turnyrinės valiutos, o tai reiškia 4 didžiuosius privalomuosius statymus.
Sekančioje rankoje gaunu KJ, už linijos padedu turėtus žetonus, sulaukiu dviejų atsakymų. Pirmos trys bendrosios kortos atneša abipusį pirkimą į eilę, tačiau jis "neužsidaro", o vienas iš oponentų rodo porytę ir pasiunčia mane į nokautą.
Kylu nuo stalo, einu link durų ir galvoje persukinėju lemiamą ranką su damomis. Įsimylėjau jas iš pirmo žvilgsnio. Kitaip nepaaiškinsiu, kodėl neatsisveikinau su ta ranka po daug sakančio permušimu Pre-Flop. Privalėjau. Tiesiog turėjau įvertinti visas aplinkybes: investiciją į banką, turimą žetonų kiekį, padėtį turnyre, varžovus prie stalo. Viską sudėjus, tikrai turėjau nusimesti damas po pakartotinio permušimo. Taškas.
Pamoka išmokta. Šiemet dar dalyvausiu Unibet Open Antverpene (lapkričio 25-29) ir Grand Live Prahoje (gruodžio 12-17). Labai tikiuosi, jog kuriame nors iš šių turnyrų pavyks pasirodyti geriau ir rezultatyviau. Kol kas man niekaip nepavyksta perlipti antros dienos barjero. Šįmet žaidžiau keturių tarptautinių turnyrų antrosiose dienose, tačiau nei vienoje sėkmingiau pasirodyti nepavyko. Tačiau tik laiko klausimas, kada žaisiu trečiojoje ir prie finalinio stalo. Žinau tai!
Komentarai
Rašyti komentarą