Mero nerinkau arba SAS streikas CPH
Turiu bent tris priežastis nemėgti Kopenhagos. Visų pirma, tai dėl kainų.
Aišku, Užkalnis pasakytų, kad varguoliams nereikia keliauti ne pagal kišenę ir dėl to bambėti. Čia kainos tikrai daugumai europiečių didelės. Net iš Londono atvykę Unibet darbuotojai ironizavo dėl kainų ir noriai naudojosi gėrimų kuponais. Manau, tai daug pasako. Nors pažiūrėjus į ES šalių 2014 metų skelbtą atlyginimų vidurkių lentelę, tai jiems dar ne toks didelis tas skirtumas turėtų būti. Užfiksuotos kainos:
- kelionė visuomeniniu transportu (metro/autobusu) iš oro uosto iki viešbučio - 36 DKK
- kelionė taksi nuo viešbučio iki oro uosto - 210 DKK (€28)
- citrina - 6 DKK (€0.8)
- sultys (1l) - 20 DKK (€2.7)
- mandarinai (1kg) - 15 DKK (€2)
- sausainiai (150g) - 30 DKK (€4)
- solotos - 43 DKK (€5.8)
- Coca-Cola (2l) - 46 DKK (€6.2)
- vanduo (1l) - 30 DKK (€4)
- 2 trikampiai sumuštiniai - 45 DKK (€6)
- alus Heineken (0.33l) - 18 DKK (€2.4)
- kuklūs dienos pietūs - 125 DKK (€16.8)
Žodžiu, kainos pateisinančios 23,300 DKK (€3122) vidutinį atlyginimą 2014-aisiais.
Antra priežastis - Unibet Open Copenhagen 2015 pagr. turnyro baigtis. Pakankamai stabiliai auginau turimą žetonų kiekį, patekau į antrą dieną su 9 rezultatu iš 1A dienos dalyvių (po 1B - bendroje įskaitoje buvau 21-oje pozicijoje iš visų išgyvenusių). Taigi buvo pozityvus nusiteikimas ir didelės viltys pagaliau "pramušti" brangesnio turnyro (kalbu iš savo perspektyvos, t.y. virš 1000 eurų) rezultatyvumą.
Žaidimą antroje dienoje pradėjau padaręs "namų darbus", pasižiūrėjau, kokioje pozicijoje kokios žetonų pilys stūksos, kas tas pilis saugos ir bandys padidinti, kokie jų ankstesni pasiekimai. Buvo dvi problemos: du daugiau žetonų už mane turintys žaidėjai bei faktas, kad mūsų stalas yra pažymėtas didžiausiu numeriu, o tai reiškia, kad ardomas pirmiausiai. Nespėjus apsukti orbitos, buvom išsklaidyti prie kitų stalų. To pasekoje gavau dvigubus privalomuosius statymus. GrrRrr...
Bet čia ne problema, palyginus su tuo, kas nutiko Mike Hill. Šis pokerio profesionalas antrą dieną pradėjo su dar didesniu žetonų kiekiu nei aš (163,300), tačiau po keturių skaudžių bad-beats, kur turėjo bent 40 proc. pranašumą (70/30), buvo priverstas trauktis iš turnyro. Turbūt viena baisesnių mano matytų pokerio istorijų. Neįsivaizduoju, koks turi būti jausmas, kai du kartus gauni tūzus, du kartus sugebi oponentą išprovokuoti sustūmimui pre-flop, ir abu kartus pralaimi.
Tai kažkaip nelabai ir pykau ant Fortūnos, kad kortos manęs nelankė. Nelabai aš ten norėjau su pamišusiais danais "matuotis". Tiksliau, ne tai, kad nenorėjau, bet nesuvedu matematikos su dinamika tiek, kad 5-bet ar 6-bet su 79o įdurčiau ramiu veidu. Ne tokie kiaušai pas mane. Dar ne tokie.
Taigi sėdėjau, žiūrėjau, ką jie išdarinėja ir laukiau tinkamesnių progų pasiimti privalomuosius statymus. Kelis kartus paėmiau, kartą "gavau per snapą" ir palikau toliau ryklius įrodinėt viens kitam naujas tiesas. Žodžiu, turėjau tokius periodus, kuriuos galiu pavadinti tiesiog "happy folding hour", kuomet sėdi ir nusimetinėji, nes vos gavęs žaidžiamą kombinaciją ir mintyse pradėjęs regzti planą, kiek kelsi, būni priverstas tų minčių atsisakyti, nes ATo netinkama 6-bet žaidimui.
Gavau keturakęs dalintojo pozicijoje. Galvojau, kad set-mining užsiimsiu. Kur tau... 4-bet dar iki manęs padarytas buvo. Bet ta ranka baigėsi 6-bet all-in ir call. Valetai įsimontavo į damas, kai originalus agresorius atvirai nusimetė A♠K♠. Žinoma, Flop buvo tūzas. Tiesa, šalia jo dailiai pūpsojo 4♦ ...
Oh, well - ne mano diena pasitaikė, ir tiek. Kuomet 13-tame lygyje (2.000/4.000 (500)) man liko 20 privalomųjų statymų (80.000) ir buvau nesužaidęs nei vienos rankos per tris orbitas, sulaukiau K♣T♠ BB pozicijoje. MP (~140.000) pakėlė iki 8.000, CO (~160.000) atsakė. Negalėjau nepridėti 4.000 į banką, kuriame jau buvo 26.500. Pridėjau. Flop man patiko - A♣T♣9♣. Galvoje prasisuko planas. Leidžiu oponentams užsiimt savais reikalais, t.y. šiek tiek išpučiame banką ir aš sušaunu likusius 18 BB.
Taigi praleidžiu, MP deda 8.000, CO be ilgesnių svarstymų kilsteli iki 19.000, o aš ryžtingai ištariu "all-in" ir pastūmiu turėtą žetonų bokštelį už linijos. Realiai, maniau, kad toks mano manevras - overpot shove - turėtų suveikti didele dalimi dėl tight įvaizdžio, ir pasyviai praleistų trijų orbitų. MP iškart nusimetė, o CO pasiraukęs ir perklausęs kiekio, buvo pasiryžęs rizikuoti maždaug puse turėtų žetonų. Turbūt Ax ir pirkimo rankas, kurios buvo jo range, būtų numetęs. Tokioje situacijoje turėčiau tikrų tikriausią monetos metimą. Šįkart buvo 40/60 situacija - oponentas laikė A♠9♠.
Nei Turn, nei River man neatsivertė kryžius ar T, todėl buvau priverstas spausti varžovui ranką ir kilti nuo stalo. Liūdna buvo. Nesmagu. Bet ne "gruzas", kad kažką ne taip padariau. Tikiu, kad atsiras galinčių ką nors išskaičiuoti ne mano naudai, tačiau pasivaikščiojęs valandą gryname ore, vis tik likau prie to, kad savaime susižaidė ta ranka. Nemaža ir FE buvo, tikėjau, jog įvaizdis ir overpot papildomus argumentus varžovui pasufleruos. Tiesiog nepasisekė, jog oponentas rankoje laikė būtent tokias kortas.
Taigi finišavau 83 vietoje iš 404 dalyvių. Ką tai reiškia? Progresą. Su kiekvienu etapu nužengiu vis giliau. Prie stalų jaučiuosi užtikrinčiau ir esu patenkintas savo žaidimu. Per tas beveik 13 gryno žaidimo valandų padariau dvi smulkias klaidas. Bet jos nekainavo nei reikšmingos žetonų, nei įvaizdžio dalies.
Šiandien (sekmadienį) planavau atlikti pilietinę pareigą bei dalyvauti mero rinkimuose. Nespėsiu. Atvykau į oro uostą, atidaviau registruotą bagažą, praėjau saugumo patikrą... Ir TV ekrane skelbiančiame skrydžių informaciją prie Vilniaus matau "Cancelled". Dar vienas pirmas kartas. Atrodo, kad nebe tiek daug jų likę, kai tau virš 30.
Pralaukęs beveik 4 valandas eilėje su tokio paties likimo keliauninkais, gavau vakarinio skrydžio bilietą. Iki skrydžio 7 valandos.
Kaip jaustis? Neblogai, jei lyginsiu save su tais, kurie skrido į Aziją, Ameriką ir Australiją, nes jiems pasiūlytos alternatyvos su n papildomų persėdimų skambėjo labai ne kaip. Kaip ir tautiečiams keliaujantiems į Palangą. Per Stokholmą į Rygą, ir tada iš Latvijos sostinės parskris į Palangą. Nežinau, ką dar pasakyti. Nebent tai, kad sužinojau naują išsireiškimą šiandien - wildcat strike. Būtent dėl to šiandien turėjo keistis SAS maršrutais turėjusių skristi keleivių planai.
Papildyta 21:45 - SAS darbuotojai nutarė negrįžti į darbo vietas, ir buvo atšauktas vakarinis skrydis.
Ką tai reiškia? Lieku dar vienai nakvynei Kopenhagoje. SAS sąskaita. Apmokėjo taksi į abi puses, vakarienę bei nakvynę viešbutyje su pusryčiais. Negali sakyti, kad nesirūpina klientais. Davė dar ir reikmenų, nes bagažo atiduoti negali. Tiesa, vyriškų rinkinių neliko, teko imti moteriškėms skirtą.
Atvykęs į viešbutį skaniai ir sočiai pavakarieniavau. Netgi užsigerdamas alumi. Ačiū SAS bent už taip praskaidrintą nuotaiką. Pažiūrėsiu Unibet Open pagr. turnyro finalinio stalo transliaciją ir eisiu ilsėtis, nes rytoj vėl anksti keltis ir po šešių jau oro uoste būti reiks.
Komentarai
Rašyti komentarą