Pokeris ir futbolas dovanoja teigiamas emocijas

Oi, visą liepą pratylėjau. Per pirmas dvi rugpjūčio savaites nutiko tiek daug smagių dalykų, o aš įrašui laiko radau tik dabar.

Mėnesį pradėjau kelione. Gegužės paskutinę dieną laimėjau Baltijos šalių internetinio pokerio čempionato (BOC) HU turnyr(iuk)ą. Kaip papildomą prizą, gavau pakuotę į Taline vykstantį 300 eurų įpirkos turnyrą. Laikas bėgo, o kelionės draugai savaime neatsirado. Reikia pripažinti, kad aktyviai ir neieškojau.

Liepos viduryje pradėjau kalbinti pokerį kartais žaidžiančius kolegas, tačiau nesėkmingai. Tuo pačiu prisiminiau ir žmogų, su kuriuo jau teko porą kartų į Taliną važiuoti. Tai Pokerfishas. Pasiūliau. Susidomėjo. Užtruko kelias dienas, kol sudėliojo viską į gražų kelionės planą.

Išvykome 5dienį vakare. Prie mūsų prisijungė Aistė, kuri nuo pat pirmų kelionės kilometrų stebino pokerio žinių bagažu ir analizėmis. Kelionė neprailgo, nes diskutavome įvairiomis temomis (pradedant sužadėtuvių žiedo reikšme/svarba bei atostogomis Kanarų salose ir baigiant diskusijomis apie darbuotojų "savailaikį supurtymą" bei patirtimi prie pokerio stalų įvairiose šalyse).

Paryčiais atvykome į Taliną. Gatvėmis pačiame centre šlitinėjo įvairaus blaivumo ir gražumo žmogystos. Mes palaukėme automobilyje, kol būsime įleisti į apartmentus. Vieta labai gera, iš balkono atsiveriantis vaizdas  - taip pat (fotografuota ~6:30).

Iki turnyro pradžios buvo likusios kelios valandos. Įkalėm šampano, kad po kelionės pavyktų greit nulūžt naujoje vietoje.

Pailsėjom. Netgi trumpiau nei planavom. Turbūt ir kelionė nelabai varginanti dėl geros kompanijos buvo, ir ilgai lauktas turnyras papildomos energijos suteikė. Pusryčiams vietą pasirinkome dar prieš eidami miegot. Vos 3-4 minutės pėsčiomis iki dar niekad nenuvylusio VAPIANO. Pasirinkau makaronus (kaip sportininkas prieš rungtynes, cha cha).

Pakeliui į kazino pokštavom, kad iš kelionės įspūdžių gautųsi bent 15 prasmingų tinlaraščio įrašų suraityt. Aišku, dažniausiai taip jau nutinka, kad tokie pareiškimai virsta šnipštu. Nori-nenori vis grįždavom prie minties, jog svarbiausia yra gera kompanija. Tada ir laikas greit bėga, ir nuotaika gera lydi.

Turnyras
Pradžiai visi gavome po 30 tūkst. turnyro valiutos. Lygiai po 30 minučių. Tad tokia vidutiniška struktūra, įvertinant, jog tai mažiau nei 100 žaidėjų skirtas renginys su tarpiniais lygiais.

Po pirmo lygio turėjau 28.6 tūkst. ir daug abejonių dėl savo įgūdžių. Taip viskas atbukę atrodė, kad baisu. Tačiau jau antrame lygyje gavau didelę dovaną. Iš UTG+2 pakėliau iki 200, gavau greitą permušimą iš BU (agresyviai ir daug žaidžiančio vidutinio amžiaus keistuolio) iki 1500. Permušiau jį darkart (iki 3400). Oponentas atsakė, kad pamatytų flop. K♥6♦9♣ - dedu tęstinį statymą (2/3 banko). Gaunu atsakymą. Krupjė atverčia 8♦ ir dedu maždaug pusės banko dydžio statymą. Dėdė ilgai nesimaivęs sušauna all-in. Turiu raudonas raketas, bet nesu tikras, jog jų čia užtenka. Darkart permąstau liniją, prisimenu iki tol matytus oponento manevravimus ir atsakau. Verčiu A♦A♥ ir oponentas bumbėdamas rodo A♠K♣. "Upe karalius neatplaukia", ir dvigubinuosi iki 56.8 tūkst.

Antro lygio paskutinėje rankoje smarkiai nuskriaudžiau agresyvų jaunuolį iš Latvijos (kuomet su Turn atvertimu surinkau max Flush). Po dviejų lygių turėjau beveik 79 tūkst. ir didelį norą "neišsitaškyt" dėl įgūdžių atbukimo.

Trečią ir ketvirtą lygius praleidau itin pasyviai, kadangi žaidėjai ir dinamika prie stalo keitėsi šiek tiek greičiau nei įprastai. Bandžiau susivokti, kas yra kas, ir save "išvartyt" iš žuvies rolės. Įjungiau tight-is-right mode.

Su ketvirto lygio pabaiga buvo "uždaryta" vėlyvoji registracija. Turnyre iš viso užsiregistravo 70 žaidėjų. Taigi prizinis fondas šiek tiek viršijo 18 tūkst. eurų (laimėtojui buvo skirta beveik 6 tūkst.).

Pražaidus dar porą lygių turėjau sukaupęs beveik 88 tūkst. turnyro valiutos (t.y. beveik tris kartus padidinęs pradinį žetonų kiekį). Sekėsi ir su kortomis, ir su oponentais, kurie norėjo dalyvauti bankuose prieš mane. Tiesa, kartais šaltakraujiški (vieno ar kito dieduko) atsakymai šiek tiek gąsdino, ir turbūt neištraukiau maksimalios vertės, tačiau nuotaika buvo gera - turimi žetonų bokštai irgi džiugino.

Pasibaigus aštuntam lygiui buvau perkopęs 100 tūkst. ribą (101900). Viskas buvo gerai: savijauta, stalas, žetonų kiekis. O tada dar ir geros kortos lankyt pradėjo. Ir monetų metimus laimėt sekėsi, ir poziciją išnaudot pavyko, ir konservatyvaus žaidėjo įvaizdį porąkart išnaudojau. Viskas ėjos it sviestu patepta.

Dar viena pertrauka. Sužaidus 12 lygių, vidurkis buvo 61.8 tūkst., o aš turėjau virš 170 tūkst. O tai reiškė pakankamai komfortabilų žaidimą, nes kitas lygis - 1000/2000 (200). Porą lygių teko žaisti pasyviai, kadangi kortos visiškai nelankė, o kiekviename padalinime atsirasdavo koks nors shortstack ieškantis progos pasidvigubinti. Taip "pramiegojau" iki 15 lygio, kurio pabaigoje mano tūzai nesugebėjo laimėti prieš AT (pasidalinome, kuomet bendrosios kortos sudarė Straight). Po šio lygio turėjau beveik 190 tūkst.

Likus 13 žaidėjų sužaidžiau svarbiausią turnyro ranką. Kuomet po Turn su semi-bluff iš labai didelio banko išstūmiau solidžiai žaidusį vyresnio amžiaus žaidėją iš Latvijos. Susižėręs daugiau nei 220 tūkst. banką, ir likus 13 žaidėjų, pradėjau galvoti apie prizines vietas. Tuo metu vidurkis buvo apie 160 tūkst. Tačiau tuomet pokerio žavesys trenkė visu gražumu. Po permušimų karavano (su vietiniu agresyviu žaidėju) pamatėme pirmas tris bendras kortas T♦7♣2♥ ir netrukus sudėjome visus turimus žetonus į stalo vidurį. Oponentas rodo tūzus, aš - karalius. Nei Turn, nei River man nepadeda, ir jau rašau SMS, kad lekiu lauk.

Tačiau man lieka šiek tiek žetonų. Tada atrodė, kad Fortūna pasityčiojo. Dabar, žinoma, juokinga. Esmė, kad po tos "avarijos", kai oponentas susirinko per 400 tūkst. turnyro valiutos, man liko 6 privalomieji statymai. Tada gavau 6♠6♣ ir pasidvigubinau prieš A♦J♦. Tuomet darkart sulaukiu tūzų ir pasidvigubinu prieš septyniukes. Dar kelis kartus pavogiu privalomuosius statymus, ir finalinį stalą pasiekiu su 259 tūkst. (vidurkis - 233 tūkst.)

Dar po poros valandų žaidimo penki žaidėjai nutarė dalintis prizinį fondą. Neprieštaravau. Tuo metu neturėjau net 15 privalomųjų statymų, o pasiūlymas prilygo trečios vietos prizui. Pavargęs, bet laimingas! Taip jaučiausi po daugiau nei 13 valandų žaidimo.

Skanūs pusryčiai ir alus geroje kompanijoje buvo šaunūs puikios kelionės pabaigos akcentai. Važiuodami atgal juokavome ir svarstėme, kada, su kuo ir kur reiktų kitą tokią išvyką organizuoti. Mažos įpirkos turnyrų sąrašas sudarinėjamas, kandidatai renkami - belieka sudėlioti pilną puzzle, kad po kelių mėnesių vėl išsiruoštume į panašią kelionę.

* * *

Vasaros futbolo lygoje FC "W.W.G." pirmas ketvirtfinalio rungtynes pralaimėjo rezultatu 0:2. Taigi norint patekti į pusfinalį, galiojo aiški aritmetika - reikėjo įveikti oponentus 3 įvarčių skirtumu. Toks buvo paprastasis scenarijus, bet "meškos" pademonstravo, kad mėgsta iššūkius. Rugpjūčio 8 d. žaistų atsakomųjų rungtynių pirmas kėlinys baigėsi be įvarčių, ir atrodė, jog išgelbėti gali tik stebuklas. Taip turbūt atrodė visiems, išskyrus FC "W.W.G." chebrą.

Įpusėjus antram kėliniui, neseniai antrąkart tėvu tapęs, Mindaugas pasiuntė kamuolį į "Onikso" vartų tinklą. Tai buvo didelis teigiamų emocijų pliūpsnis, po kurio baltai-juodiems atsirado "antrasis kvėpavimas". Ir visai nenuostabu, kad po keletos minučių krito antras įvartis. Po iš kairiojo krašto pakelto kampinio, kamuolį į vartus galva nukreipė Tauras. 2:0 - ir dviejų rungtynių suminis rezultatas tapo 2:2!

Rungtynės galėjo baigtis ir kitokiu rezultatu, tačiau nei vienai iš komandų nepavyko turėtų pavojingų momentų paversti įvarčiu. Po finalinio teisėjo švilpuko tapo aišku, kad pusfinalinio dalyvę lems baudinių loterija serija. Jos pažiūrėti (ir įamžinti) susirinko nemažas būrys žiūrovų. FC "W.W.G." patvirtino šachmatų nerašytą taisyklę ("baltieji pradeda ir laimi"). "Meškos" sėkmingai realizavo pirmus tris smūgius, o varžovai iš tiek pat bandymų įmušė tik kartą. Ketvirtas bandymas... ir "meškos" puola rėkti, bėgti bei sveikinti paskutinę vinį į "Onikso" karstą vartus įkalusio Kasparo!


O tada skubėjau namo, kad pamatyčiau kaip "Žalgiris" pralaimi rungtynes, bet patenka į kitą etapą! Senokai tiek gerų emocijų per vieną savaitę turėjau! Norisi tikėtis, kad nuo šiol viskas bus tik geriau ir geriau, o tokie potyriai vis dažniau ir dažniau lankys!