Pasaulio pabaigos nesulaukus

Su Naujais Metais, mieli skaitytojai! 

Keistai nuskambės, bet paskutinis praėjusių metų mėnuo man buvo pirmas. Liūdna konstatuoti, tačiau taip jau gavosi, kad 2012-ųjų gruodis buvo pirmas "tuščias" kalendorinis mėnesis per mano trumpą tinklaraščio rašymo istoriją.

Bet prasidėjo Nauji Metai, reikia kažkaip pozityviau nusiteikti, kažką gražaus parašyti. Tai rašau apie prabėgusias šventes! Šv. Kalėdas šiemet pirmą kartą su žmona sutikome užsienyje. Lankėme mano sesers šeimą Jungtinėje Karalystėje. Keista buvo matyti visas kalėdines dekoracijas prie namų ir jų languose, kai aplink telkšojo balos, o dangus "verkė" be paliovos. Buvo ir daugiau pirmų kartų.

Pirmąkart teko stebėti Anglijos Premier lygos rungtynes stadione. Nereali patirtis! Pilnas stadionas. Ne šiaip sau žiūrovų, o fanų. Tikrų futbolo fanų. Vienos komandos ar kitos, visai nesvarbu. Svarbiausia, negalinčių (ar nemokančių) apatiškai stebėti veiksmo aikštėje. Kiekvienas geras prisilietimas prie kamuolio, kiekvienas keistesnis teisėjo švilpukas palydimas arba šūksniais, arba švilpimu, arba plojimais. Gaudžia stadionas! Šiurpuliukai laksto kūnu. Jei turėsit galimybę, nepraleiskit! 

Kalėdinis kalakutas irgi buvo labai geras. Ir "silkė pataluose", ir lenkiški koldūnai su grybais, ir atšaldyta rusiška degtinė, ir atskraidintas lietuviškas midus. Viskas buvo gerai, arba labai gerai. 

Taigi pranašautos pasaulio pabaigos nesulaukėme, itin didelių šalnų per šventes - taip pat. Ilgai lauktos šv. Kalėdos atėjo... Bac, ir praėjo. Nauji metai - taip pat. Ir vėl turime po naują lapą savo gyvenimo knygose. Ir vėl dėliojome pažadus. Sau. Artimiesiems. Visiems kitiems. Tyliai mintyse. Viešai. Juodu ant balto. Svarbu, kad nuoširdžiai. Svarbiausia, kad patys tuo tikėtume. 

Pats antrus metus iš eilės su draugais ant lapelių rašau ydas, kurių norėčiau atsikratyti, ir tikslus, kurių norėčiau pasiekti per ateinančius metus. O prieš vidurnaktį tuos lapelius sudeginam tikėjimo liepsnose. Tikiuosi, jog tai taps gražia tradicija!..