Olympic Winter Festival 2011

Lyg ir žiema, bet už lango nėra sniego. Laikrodis rodo "4:40", o aš sėdžiu prie kompiuterio. Lyg ir naktis, bet nesinori miego. Nemiegu. Nemiega ir Vilnius. Vaizdas pro Radisson BLU Lietuva viešbučio langą malonus akiai. Bet tas grožis per mažas, kad leistų ramiai užmigti po aštuonių valandų gyvo pokerio. Bet apie viską iš eilės...

Ketvirtadienį dalyvavau trečiajame šių metų Olympic Winter Festival serijos turnyre, kur iki pirmos pertraukos buvau visiškai card-dead. Pirmą įsimintiną ranką sužaidžiau prie 150/300. Tuo metu turėjau apie 5000. Vėlyvojoje pozicijoje radau tūzus ir pakėliau iki 1100, kadangi norėjau likti akistatoje su nuolat įraišuojančiu pagyvenusiu lenku. Privalomuosius statymus įdėję žaidėjai nusimetė, o ponas tamsintais akiniais prisijungė ir "tamsiai tikrino". 

Pirmosios trys bendros kortos: A84 su Flush draw. Planas buvo atlikti neproporcingo dydžio statymą ir taip išprovokuoti oponentą. Reikėjo apsispręsti, ar ypatingai mažai, ar dėt daugiau nei banke. Šįkart pasirinkau pirmą variantą ir už linijos pastūmiau 425. Lenkas ilgai neanalizavęs situacijos permuša tiek, kad reikia žaisti už visus turimus žetonus. Instant call iš mano pusės ir lenkas net atsistoja pamatęs mano raketas. Jo rankose A2. Stebuklas neįvyksta ir dvigubinuosi. 

Kiek vėliau būdamas BB pozicijoje radau karalių porą. Romas Politika iš vidurinės pozicijos buvo pakėlęs iki 1100. Visi iki manęs nusimetė, aš pažiūrėjęs į kortas sutinku. Pirmosios trys kortos - skaičiukai, bet be didesnių grėsmių, tad praleidžiu. Oponentas atlieka statymą ir sulaukia mano permušimo, kurį ilgai nedelsęs pakartotinai permuša visais turimais. Atsakau. Jis atverčia damas ir tikrai neapsidžiaugia pamatęs mano karalius. Atsilaikau ir dvigubinuosi.

Vėliau vėl atėjo sausros periodas ir teko ieškot galimybių žaisti kūrybingai. Keli vidutinio dydžio bankai be showdown, ir prasidėjus dar vienai pertraukai suskaičiuoju turimus žetonus. 15100. Žetonų kiekis smarkiai ribojantis veiksmų laisvę, o lygių šuolis nuo 400/800 iki 600/1200 yra "žudantis". Negaudamas nei kortų, nei progos pelningai sustumti, kantriai laukiu. Paskutinė ranka prieš pertrauka. Randu A8 ir sustumiu apie 14000. Man po kaire sėdintis Andrius randa greitą atsakymą, ir atverčia damas. Ant stalo atverčia 2A23T, ir aš dvigubinuosi iki 30800.

Bet tai buvo paskutinis džiaugsmingas to vakaro akordas. Paskutinėje rankoje sustūmiau šiek tiek mažiau nei 10BB. Sulaukęs oponento atsakymo, nenoriai atverčiau 79. Tačiau buvau maloniai nustebintas po to, kai savo kortas atvertė oponentas (33). Gavau monetos metimą, kuris buvo išspręstas ne mano naudai labai greit - pirmosios trys bendros kortos buvo 883. Turnyrą oficialiai baigiau 10-toje vietoje, tačiau tuo pat metu prie kito stalo krito dar vienas žaidėjas, ir iškart buvo suformuotas 8 žaidėjų finalinis stalas.

Grįžau į viešbučio kambarį ir ganėtinai greitai užmigau.

* * *

Rytas už vakarą protingesnis. Būtent ryte viską darkart perkratęs galvoje, konstatavau sau, jog nežaidžiau prastai. Tiesiog geresnės kortos nelankė taip dažnai kaip kitus prie stalo sėdinčius, o pasitaikiusias progas su pozicija ir įvaizdžiu pavyko išnaudoti pakankamai gerai. Keli žaidėjai gerbdami mano įvaizdį turbūt ne kartą ir ne du nusimetė geresnes kombinacijas, tačiau detalizuoti nenoriu, kad neišsiduočiau, kur ir kaip apžaidžiau. Kam tas nemokamas info atidavimas, tiesa? 

Penktadienį vyko Olympic Winter Festival pagrindinis turnyras, kurio prizinis fondas viršijo 50 tūkst. litų. Žaidėjų sąraše buvo net 22 svečiai iš kaimyninės Lenkijos. Buvo ir Singapūro pilietis, ir Olympic-Online Pro komandos narys suomis Jukka Juvonen, ir senosios gvardijos kariai (I.Kuklis, A.Kokin, D.Kac, G.Rudnik, A.Mikėnas, J.Vaitkevičius, R.Vymeris, V.Jonikas), ir "internetčikai" (selinantis, vincelis, Varunklis, Brilijant, Pokerfishas, krafty_LT, Thomilla). Žodžiu, pats spalvingiausias field, kokį yra tekę matyti turnyre Lietuvoje. 

Prie pirmo stalo gavau viso to mišinio: man iš dešinės sėdėjo D.Kac, o kairėje - I.Kuklis. Dar prie stalo buvo pora lenkų, vienas "vincelio mokinys" (Dalius M.) ir Thomilla. Pirmą lygį tikrinausi, kas yra kas, t.y. norėjau suprasti, ar turima info ir reali situacija sutampa. Didesnių bankų, kuriuos dalyvaučiau nebuvo iki pat pirmos pertraukos, į kurią išėjau palikdamas 14600. 

Prie 100/200 Thomilla pakėlė iki 450 (turėdamas apie 5000, nes pralošė labai didelį banką set vs set) ir sulaukė vieno atsakymo. Veiksmas atsisuka iki manęs, o aš radęs valetus pakeliu iki 2100. Tomas stumia viską, kitas oponentas traukiasi, aš atsakau ir blogiausiu atveju tikiuosi žaisti monetos metimą. Taip ir yra - AK. Ant stalo vien skaičiai (35666), ir spaudžiu T.Muraškai ranką.

Vakarienės pertraukos sulaukiu turėdamas 14525. Taip nutiko todėl, kad laimėjęs prieš Tomą, ir dar ėmęs kelis mažesnius bankus be showdown, pralošiau kelis tūkstančius, kai su tais pačiais valetais atsakinėjau į I.Kuklio pakartotinį permušimą. Iš esmės atsakinėdamas žinojau, kad reikia "hitinti" savo set, o visais kitais atvejais būsiu behind. T high board šiek tiek apsunkino nusimetimą. Tačiau nesutikau rizikuoti visais turimais žetonais net ir turėdamas overpair (+ ant stalo vertėsi trys čirvai, o mano valetai buvo juodi). 

Kitą pertrauką turėjau dar prastesnę situaciją - vos 12100 arba 10 BB (600/1200 /100). Pirma ranka po pertraukos. Grigorij Rudnik kelia iki 3000, o aš radęs TT važiuoju visais turimais (12000). Visi nusimeta iki originalaus agresoriaus, kuris ilgai nemąstęs sutinka. Pasijaučiu pasmerktas, ir labai nustembu pamatęs 66.  Double-up! 

Pradedu kvėpuoti. BB pozicijoje randu KsJs, tačiau kažką randa ir CO pozicijoje buvęs svečias iš Lenkijos. Jis minimaliai kelia, o aš sutinku. Nutariau žaisti pasyviai (check-call), kadangi informacijos apie oponentą neturiu, o veidas ir kūno kalba nieko neišduoda. Atsakau 2500 į tęstinį statymą po flop (QJ3), atsakau ir 3000 po Turn (6). River (9) abu praleidžiam. Atverčiu savas kortas, o oponentas savo išsimeta. Kurį laiką pamąsčiau, ar galėjau išpešti naudos, bet lenkas greit krito ir nebekvaršinau sau galvos tuo klausimu... 

Likus dviems stalams turėjau 42600, o vidutinis žetonų kiekis buvo apie 50 tūkst. Jaučiausi ganėtinai gerai, bet reikėjo taikytis prie naujo stalo. Sulaukęs AK minimaliai keliu ir sulaukiu atsakymo iš BB pozicijoje buvusio shortstack. K6T ir oponentas stumia turėtus žetonus. Atsakau ir atverčiu savas kortas, oponentas rodo QT. Stebuklo nėra, pasididinu žetonų bokštą tiek, kad turiu vidurkį. Gaunu AQ, QQ, AA, tačiau daug žetonų net ir ganėtinai mažais kėlimais nepaimu. Bet ir neatiduodu turimų! 

Liko 12 žaidėjų. Lygis 1500/3000 / 300. Turiu beveik 46000. BB pozicijoje randu AJ. UTG+2 kelia iki 6000. Visi iki manęs išsimeta, o aš sugalvoju nestumti visų žetonų, o parodyti rankos stiprumą atlikdamas tri-bet. Permušu iki 17500. Oponentas pasiraukęs ir perklausęs mano žetonų kiekio, stumia visus (virš 100 tūkst.). Tai įvertinau kaip silpnumą ir bandymą išmušti iš banko. Prisiminęs keletą jo tokių manevrų anksčiau (atsidūrimus banke po permušimų su Q6 ir pan.), nutariu atsakyti. Monetos metimas - AJ vs KQ. Pirmosios trys kortos man saugios, tačiau ant Turn situacija keičiasi - K. River tūzo neatneša, ir esu priverstas kilti nuo stalo. Damn! 

Turnyrinis pokeris toks jau jis yra. Norint kažką pasiekt, reikia nepralaimėt monetos metimų. O man su jais gyvuose turnyruose niekada nesisekė. Reiks užsirašyt pas Varunklį į kursus, girdėjau, jog jį vadina Mr. Coinflipper (nors esminėje rankoje su QQ prieš AK pralaimėjo). 

Kaip žaidžiau pokerį pramogai, taip ir žaisiu. Nedažnai, nereguliariai ir nelabai planuotai. Esu laisvalaikio žaidėjas, kuriam tiesiog labai patinka šis kortų žaidimas. Iki susitikimo prie stalų, senosios gvardijos atstovai ir "internetčikai".