Battle of Malta 2019 – intro

Ilgai lauktas pokerio maratonas nykštukinėje Viduržemio jūros saloje baigėsi. Gerai pailsėję grįžome į gražų lietuvišką rudenį, o šypsenas keliančios šiltos ir saulėtos dienos liko nuotraukose ir video.

2012-aisiais startavęs Battle of Malta festivalis per aštuonerius metus užaugo tiek, kad 2019-ųjų čempionas laimėjo gerokai daugiau (€247,167) nei buvo visame pagr. turnyro priziniame fonde pirmąkart (€169,265). Organizatorių garantuotas milijonas buvo viršytas daugiau nei dvigubai, kai €555 įpirka buvo paklota 4,657 kartus (2,961 unikalus žaidėjas). 

Daugiau nei 30 turnyrų turėjęs festivalio tvarkaraštis buvo pakoreguotas dėl DARKART lūkesčius viršijusio susidomėjimo Main Event. Ta prasme, turint penkias startines dienas, garantiją „pramušti“ jau trečios (1C) pradžioje, mano supratimu, yra kažkas ypatingo! 

Be daugybės stalų vienoje erdvėje, klaksinčių žetonų ir nuolat skambančių šūksnių (tiek džiaugsmo, tiek nusivylimo), tokie turnyrai turi žavesio ir dėl itin skirtingo lygio žaidėjų, t.y. žetonai į stalo vidurį suvažiuoja ganėtinai lengvai (ir dažnai), o pamatęs oponento kortas jauti šv. Kalėdų dvasią (aka dovanų metas). Štai vienas iš pavyzdžių, kurį užfiksavau: 

Žodžiu, jeigu turi šiek tiek patirties ir €555 įpirka „nespaudžia smegenų“, tai Battle of Malta pagrindinis turnyras yra nuostabi pramoga. Šįkart tarp varžovų prie mano stalo pasitaikė ir žaidėjai iš Albanijos bei Tuniso. Už mane vyresni, puikiai angliškai kalbantys, daug šalių aplankę ir įvairios gyvenimiškos patirties prikaupę. Štai albanas jau 26 metus gyvena Graikijoje ir save laiko Pasaulio piliečiu, nesureikšminančiu turimų pasų. O daktaras iš Tuniso pasipuošęs beretės pussesere (chechia) pasakojo, jog mėgsta atrasti naujas vietas, nes legaliai pokerio žaisti savo šalyje negali… 

Bendravimas su stalo kaimynais ne tik padeda plėsti akiratį, bet ir prisideda prie geresnės koncentracijos, kadangi geriau „jausdamas stalo pulsą“, optimaliau išnaudoji situacijas. 

Tiesa, kartais tas meistriškumo skirtumas pakiša koją, nes mąstymas skirtinguose lygiuose ne visada duoda teigiamą rezultatą, t.y. blefas prieš geresnį žaidėją veikia, o čia – švelniai tariant, ne visada… Prisitaikymas kainuoja, tad ir pats buvau iš tų, kur „šovė“ ne vieną kulką. Nebuvo sunku/skaudu, nes viename iš šalutinių turnyrų likau antras (iš 377), ir gavau bankroll papildymą likusioms dienoms. 

Ai, vos nepamiršau, kad ME pradėjau prie TV stalo, kur veikiamas „startinio jaudulio“ ir viešos transliacijos mandražo nežaidžiau savo geriausio žaidimo, tačiau smagiai praleidau laiką.