BoM 2018: papildomos kulkos ir Siege of Malta

Ardo Kaljuvee nuotr.

Retai žaidžiu pokerį, bet kuomet susiruošiu, tai darau nuoširdžiai ir galimybę stengiuosi išnaudoti maksimaliai. Istoriškai susiklostė, jog šeimos atostogos yra tas metas, kai dalį laiko leidžiu prie stalų su kortomis ir žetonais. Žmona su dukra leidžia laiką prie baseino ar „gadindamos akis“, o aš bandau pramogauti, bet dažnai gaunasi kažkoks sadomazochizmas. 

Gerai pasiilsėjus, nesėkmė 1B dienoje nekėlė emocijų. Žinoma, kad patekti į antrą dieną iš pirmo bandymo būtų smagu, bet prie tokio dalyvių skaičiaus reikia „žiupsnelio“ sėkmės ir pozityvios variacijos. Pakartotiniai įsipirkimai (re-entries, arba pokeristų žargonu „kulkos“) reguliariems žaidėjams yra absoliučiai įprastas veiksmas. Būdamas laisvalaikio žaidėju turiu kiek „siauresnius“ rėmus, kuomet kalba pasisuka apie įpirkų skaičius, tačiau tokios vertės turnyre, su tokiu priziniu fondu, sunku atsispirti ir būti pasyviu žiūrovu. Taip ir pasidėliojau, kad geriau praleisiu sekantį „Žvejo iššūkį“ Vilniuje nei progą pabandyti atsiriekti rekordinio Maltos turnyro pyrago dalį.

Nerašysiu detaliai apie „sėkmę“ (su AK įsimontavau į AA, su AK pralaimėjau prieš A2, QQ neatsilaikė prieš KJ, ir po kelių lygių teturėjau 7.500 iš 25.000). Ir jaučiausi nesmagiai, bet vis dar turėjau žetonų. Ne taip, kaip vienas italas iškritęs trečioje rankoje su max. Flush susimokėjęs visais, kad pamatytų Full house. Tai toks dvejopas jausmas – lyg ir turi džiaugtis, jog dar žaidime, bet variacija ir Fortūna kiek liūdina. Gaunu valetus, keliu, sulaukiu poros atsakymų, tarp bendrų kortų pasirodo tūzas ir paleidi savo premium atversdamas, oponentas lyg išreikšdamas pagarbą rodo, kad turėjo tūzą. Žinau, kad turi, todėl ir nusimetu, blyn. Ir tada pagalvojau, kad pokeryje kaip gyvenime. Kartais gali daryti teisingai, įdėti visas pastangas, bet rezultatas bus ne toks, kokio tikėjaisi. Kažkur dėl nekontroliuojamos kitų įtakos, kažkur dėl atsitiktinumo, kažkur dėl klaidos pasibaigusios ne tavo naudai. Tada irgi būna liūdna, bandai save „gydyti“, kad padarei viską, ką galėjai. Tokia neviltis mane užpuola prie pokerio stalo. Tiksliau, pakilus nuo jo. Ypač, kai iškrenti iš ilgai laukto turnyro, kai tokie renginiai nėra tavo kasdienybė. Aš per metus žaidžiamus turnyrus galiu suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Todėl ir ITM pasiekiu vos kartą-kitą. Blaiviu protu supranti variaciją, ir realią tikimybę, bet VIS TIEK NORISI LAIMĖTI.

Atsisveikinimas su pagrindiniu turnyru reiškė daugiau laiko šeimai. Aplankėme Valetą. Pavaikštinėjome gatvelėmis, kurios nuošaliau. Žinoma, aplankėme ir turistų mėgiamas vietas. O popiet sėdau prie šalutinio turnyro – Siege of Malta – stalo.

Ir šįkart viskas klostėsi kitaip! Gavau ir kortas, ir oponentai dosnūs pasitaikė. Ketvirtame lygyje, artėjant pirmai pertraukai, UTG pozicijoje randu AK, minimaliai pakeliu (iki 600). Už manęs sėdintis karštokošis italas permuša iki 1200. Palaidai žaidžiantis žydas prisijungia. Kadangi AK čia mane kol kas pavedinėjo, nutariu darkart nepermušinėti, ir ramiai pažiūrėti pirmas tris bendras kortas. Sukrenta svajonių Flop – AKA. Check-check-check. Dabar belieka tikėtis, kad vienas iš jų turi tūzą, arba pasigaus Full house su turima pora. Krupjė atverčia 9. Aš ir vėl tikrinu. Italiūkštis graibo žetonus. Deda 3.800 ir mano nuostabai svečias iš Izraelio mikliai atsako. Imituoju skaičiavimą ir po protingos pauzės atsakau. Bendros kortos užbaigiamos „nieko nekeičiančia“ aštuonake. Vėl tapšnoju per stalą (check). Italas žiūri į žetonus stalo viduryje, į savo turimus, ir drebančia ranka deda 8.200. Žydas impulsyviai atsako. Eilė man. Mini scena iš Holivudo, ir sudedu visus turimus – 28.500. Italas nepatenkintas nusimeta, o Izraelio pilietis trunka ne daugiau nei penkias sekundes, ir atsako. Bingo!

Full-house vs Full-house – ko dar čia galima tikėtis? Nu, ir rodo A8. Apsirikau dėl nieko nekeičiančio River. Pakeitė. Pridėjo man papildomus 20 tūkstančių. Na, bent jau oponentas sakė, jog nebūtų atsakinėjęs į mano sustūmimą su trips. Kas ten žino, kas būtų, jeigu būtų, bet dabar aš „ant sparnų“ su ypatinga žetonų pilimi. Į pirmą pertrauką išeinu puikios nuotaikos.

Tačiau, tai tik vienas trečdalis pirmos dienos. Kaip kokie pirmi penkiolika kilometrų maratone. Smagu gerai pradėti, tačiau daug svarbiau, kaip viskas baigiasi. Po aštuonių lygių turėjau 58.700 (shortstacks desperatiškai stumdė, o aš bandžiau pagauti – su AK buvo pralošta prieš 97, su AQ vs KQ). Tačiau tai buvo vis tiek geras stack, kadangi vidurkis 37.249 einant į lygį 500/1000 (1000). Tuo metu buvo likę 269 žaidėjai iš 501. Po 11 lygių jau kiek atsilikinėjau nuo vidurkio, nes paskutinėje rankoje prieš pertrauką BB pozicijoje radau KQ ir atsakinėjau į pakėlimą, o paskui atvertus dvi damas tarp bendrų kortų susimokėjau oponentui, kuris turėjo AQ. Kažkiek atsitiesti pavyko, kai gavau tūzus, tačiau stalo chipleader buvo taupus, pagavęs apatinę porą ir įtaręs mano klastą, nebesumokėjo net kelių didžiųjų privalomųjų statymų. Likus mažiau nei šimtui, žaidimo tempas krito, ko gero, pasąmoningai prasidėjo „burbulo“ laukimas.

Šviežiai prie stalo atkeliavęs daug žetonų turintis žaidėjas bando spausti stalą, greta jo sėdintis lietuvis pasižymi keistu diapazonu bei sizing (atidaro 4-6x). Mezgasi eilinė ranka: stalo chipleader atidaro, tautietis kelias sekundes žiūri į savo kortas ir tiesiog atsako. Aš vidurinėje pozicijoje randu AT. Turiu 11BB ir nusprendžiu, jog čia labai geras spot squeeze atlikimui. Porą orbitų praleidau uždarai, labai plačiai žaidžančio manęs nematė. Atidarymas itin platus, o lietuvaitis iš to, ką mačiau gali turėti 67, Q9 ar micro porytę. Tai iš esmės dedu 44.000, kad pasiimčiau (26.000). Chipleader nusimeta, o tautietis paskęsta apmąstymuose. Nors nežinau, ar skaičiavo, jog pridėti turi 36.000… ir ko iš manęs ten tikėjosi. „Ai, PX,“ – sako ir deda krūvelę pilkų (5.000) žetonų. Gaunu lenktynes prieš triakes. Flop gaunu tūzą. Bet šalia pūpso ir viena iš dviejų kaladėje likusių jam tinkamų kortų. Ou, well… GG – kritau 92 vietoje iš 501.

Pažaidžiau. Buvo smagu. Padariau klaidą (nevykęs blefas). Tačiau ilgą laiką žaidžiau disciplinuotai, ir didesnę žaidimo dalį turėjau daugiau nei vidurkį. On to the next one…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.