BoM 2018 – „We have a very bad situation“

Dar savaitės pradžioje kolegai pasakiau, kad kol turim pirmų kartų, tol galim jaustis jauni. Šitaip juokaudamas bandžiau jį paguosti dėl futbolo aikštelėje patirtos neįprastos traumos. 

O ketvirtadienį apturėjau netgi du pirmus kartus. Šio įrašo pradinis pavadinimas buvo kitoks. Paprastesnis. Buitinis toks. Bet pasidarė smalsu, kiek tokia antraštė sugeneruos paspaudimų. Ši frazė nuskambėjo skrydžio metu, kai vienam senjorui pasidarė negera (oro trūkumas ar pan.). Į skrydžio palydovės prašymą atsiliepti medikus nebuvo sureaguota. Pakartotinis kvietimas lietuviškai davė vaisių – atsirado net keli norintys/galintys padėti neįprastoje situacijoje. Panika tiek aptarnaujančio personalo, tiek aplink sėdinčių keleivių veiduose. Link nelaimėlio keliauja deguonies balionas… Tiesa, iš to, ką mačiau ir girdėjau, jo taip ir neprireikė. Tabletė po liežuviu, šiek tiek vandens – ir senolis atsigavo. Phew

Nesmagu net pagalvoti, kas būtų, jeigu… Na, būtų labai nesmagi atostogų pradžia. BrrRrr. Tai norėjau pasakyt, jog pirmąkart apturėjau skrydį su tokia ekstremalia situacija. Ir pirmąkart RYANAIR skrydyje nebuvo siūlomi loterijos bilietai. Aišku, čia tiesioginis ryšys su minėta aplinkybe. Skrydis neprailgo nei mums, nei dukrytei. Nusileidimas buvo sklandus, pervežimas iki laikinų namų – taip pat. Geras pusvalandis po atvykimo į Maltą jau buvome viešbutyje. Pirmas įspūdis – super! Atokiau nuo šurmulio, jūra prie pat, kambariai erdvūs ir gerai aprūpinti. Einame susimokėti už turnyrą ir vakarieniauti į Hard Rock Cafe. Antras kartas ten – ir vėl buvo labai gerai. Greitas aptarnavimas, skanus maistas, smagi atmosfera (su gyva muzika)… ir puiki kompanija.

Kokia tikimybė gauti gerą draugą šalia, kai turnyre dar likę beveik 1000 žaidėjų?!? Ta prasme, kartu atkeliavome, pradėjome dieną prie skirtingų stalų, ir po „stalo sulaužymo“ burtai suvedė…

Naktį daug varčiausi. Turiu tą bėdą, kad naujoje vietoje pirmas dvi naktis sunkiai miegu. Lengvi pusryčiai, pasivaikščiojimas, užkandis ir keliaujame prie stalų. Per pirmą lygį suprantu, jog niekas negąsdina, galiu žaisti savo žaidimą, turiu prie stalo ne vieną pilietį, iš kurio galima paimti žetonų. Nei įspūdingų rankų, nei super didelių bankų iki pirmos pertraukos nebuvo, tad nuo stalo pakilau itin pakilios nuotaikos. Tačiau vėliau amerikietiški kalneliai progresavo ne mano naudai, ir teko žaisti vis rečiau. Smagu nebuvo, bet kantrybės testas Vilnius Open davė savo. Neperskubėjau, atsirinkau spots net ir turėdamas mažai žetonų. Septynis privalomuosius statymus padvigubinau, ir netrukus gavau AJ privalomo statymo pozicijoje. Sušaunu į kėlimą, ir gaunu atsakymą. Oponentas rodo A3. Video galite peržiūrėti Facebook

Anyway, tai buvo labai gera patirtis, pažaidžiau kiek daugiau nei šešias valandas, bet sau priekaištų turėjau tik dėl poros rankų. Kartą per pasyviai sužaidžiau, kartą – „įdomią liniją“ pasirinkęs ir agresiją parodęs, (galbūt) kažkiek sutaupiau, bet galima traktuoti, kad anksčiau su Flush draw atsisveikinti reikėjo… Bet buvo smagu žaisti! O kur dar tiek laimęs suteikęs „metų selfie„?..

Pasiduoti negalima, bandyti dar kartą. Toks mano verdiktas čia. Per daug mano lygio žuvų. O kuomet prie stalo gauni ir pirmą tokį turnyrą žaidžiančius, negali nesidžiaugti. Nesidžiaugi tik tada, kai Fortūną atsuka užpakalį. Bet toks tas pokeris. Kartais it koks nesubrendęs vaikėzas – itin nemalonius pokštus krečiantis. Arba galime sakyti kaip Kauno „Žalgiris“ nuostabią pergalę pasiekęs (ne pagal bukmeikerių prognozes. Su pergale visus žaliai-baltus!

P.S. Eisiu vėl laimės ieškoti istorijoje skaitlingiausiame pokerio turnyre Maltoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.