Vasaris ne namuose

Tai buvo įspūdingiausias vasaris mano gyvenime. Tiesą sakant, nepamenu, kada buvo taip, kad nuo lapkričio laukčiau ne šv. Kalėdų, o vasario… Taip nutiko dėl intensyvaus pasiruošimo kasmetinei parodai bei papildomo turinio (Anglijos Premier lygos rungtynės Emirates stadione, atostogos Fuerteventūroje, Unibet Open pokerio turnyras Londone).

Į Jungtinės Karalystės sostinę su kolega išvykome vasario 1 d., o į namus su šeima grįžome tik vasario 26 d. – man tai buvo ilgiausias periodas svetur. Ir buvo ganėtinai keista, kai sulaukiau klausimų, ar nesinorėjo dar paatostogauti. Atvirai sakant, ne. Pasiilgau ir namų, ir kolegų, ir darbo. Dabar net ir pasiruošimas parodai, kuris išsunkė paskutines jėgas, nebeatrodo toks baisus. Sausio pabaigoje rodėsi, jog galiu parašyti „Penkiasdešimt juodų atspalvių“. Tačiau jau po mėnesio vėl mačiau visas vaivorykštės spalvas.

Kodėl? Kadangi tai buvo geriausios atostogos per pastaruosius aštuonerius metus. Tikrai svarbu bent kartą per metus ilsėtis dvi savaites (ar daugiau). Visiškai „atsijungiau“ nuo darbų, kokybiškai pailsėjau apsuptas brangiausių žmonių, grįžau į normalaus miego ritmą.

Praėjusiais metais džiaugėmės saule Tenerifėje. Norėjosi kažko panašaus, tačiau tuo pačiu pasaulis toks didelis, tad pasirinkome kitą Kanarų salą – Fuerteventūrą. Žinoma, prisidėjo teigiami kolegų atsiliepimai bei įspūdingas Oazės (faunos ir floros) parkas.

Mes esame „tinginių atostogų“ mylėtojai – „viskas įskaičiuota“, kuo daugiau pramogų viešbučio teritorijoje, lankytini objektai „pasiekiami ranka“, jokios automobilių nuomos. Ko gero, būtų pakankamai sunku rasti draugų, kurie „pasirašytų“ tokiam poilsiavimo scenarijui. Ar jūs pažįstate?

Smagiausia, bet tuo pačiu ir sudėtingiausia buvo suderinti komandiruotę, atostogas ir … pokerį! Dar prieš Naujuosius metus laimėjau internetinę atranką, kuri dovanojo pakuotę į Unibet Open Londone. Gavau 990 svarų sterlingų vertės įpirką į pagr. turnyrą, 4 nakvynes viešbutyje (vasario 21-25) bei 250 eurų kelionei. Taigi teko kiek pasukti galvą, kol susidėliojau planą ir užsakiau visus elementus. Tiesa, visko suderinti nepavyko – dėl noro ilsėtis daugiau nei savaitę bei žaisti pokerį, teko paaukoti vakarienę (ir siautulingą vakarėlį) su kolegomis po parodos uždarymo Londone.

11 nakvynių vėjuotoje Fuerteventūroje buvo optimalus laikas. Su didžiuliu nekantrumu keliavau į Londoną, kur manęs laukė pokeris. Pirmąkart toks turnyras po puikių atostogų. Atrodė, kad visos aplinkybės mano pusėje – gerai pailsėjęs, „švaria“ galva, „išalkęs gyvo pokerio“. Tačiau svajonės pasimėgauti žaidimu liko kažkur anapus. Nuo pirmų minučių teko kentėti „neteisybę“, kai kaskart oponentas gaudavo geresnę kombinaciją. Ko gero, tie pirmi skausmingi susidūrimai (TPTK vs Two Pair, Two Pair vs Set) privertė „stabdyti arklius“. Reikia pripažinti, „šviežia“ galva leido tuo metu dar turėti žetonų, o ne gurkšnoti (ką nors gaivinančio) kartu su kitais iškritusiais.

Tačiau besibaigiant devintam lygiui, teko situacija, nuo kurios nepabėgsi. Turėjau 14 privalomųjų didžiųjų statymų BB pozicijoje. Oponentas iš dalintojo pozicijos atidarė (2.5), o aš radęs damas sustūmiau visus turėtus žetonus. Varžovas iškart atsakė ir atvertė karalius. Trečia draugė tarp bendrų kortų nepasirodė, eilė nesusiformavo ir teko kilti nuo kėdės. Tai buvo mano šeštas Unibet Open pagr. turnyras, iki šiol visus penkis kartus patekdavau į antrą dieną. Oh, well – dar vienas pirmas kartas mano gyvenimo kolekcijoje.

Tiesa, kaip ir ankstesniais kartais, taip ir šįkart neteko sudalyvauti Welcome drinks sesijoje. Mažas nuostolis, kai viešbučio kambaryje esantis mini-baras yra pilnas, o vos už kelių žingsnių yra ledukų gaminimo aparatas. Ar buvo daug rankų, kurios nedavė ramybės, kurias mintyse bandžiau peržaisti? Ne, nebuvo daug. Viena tik. Tačiau nepanašu, jog optimalus sužaidimas toje partijoje būtų iš esmės pakeitęs mano žetonų kiekį bei galutinę baigtį. Jei stalas būtų likęs toks, koks buvo… ko gero, tas QQ vs KK susidūrimas vis tiek eliminuotų mane.

Kitą dieną praleidau su šeima. Vykome į V&A Vaikystės muziejų. Įdomi žaislų ekspozicija, daug įdomių trumpų istorijų ir nemažai interaktyvių pramogų. Dukros verdiktas – pats geriausias muziejus pasaulyje!

Na, o vakare vėl sėdau prie pokerio stalo. Tai buvo Turbo Bounty turnyras. Susirinko 46 entuziastai. Atvirai sakant, tikėjausi kiek daugiau. Tačiau loterijos formatas (15 minučių trukmės lygiai) ir Players Party padarė savo. Beprotiška patirtis – karalius nulaužė, tada dvigubinausi su tūzais prieš vieną iš Unibet ambasadorių, tada gavau damas, kurios vėl turėjo pripažinti silpnumą. Žodžiu, amerikietiški kalneliai…

Pasiektas finalinis stalas buvo tik pusiaukelė, kadangi piniginiai prizai vos šeši. Tiesa, dėl formato (bounty), kai kas jau buvo gerokai papildęs savo kišenes, o aš asmeniškai turėjau vos vieną skalpą (ilgą laiką žetonų lydere buvusi teta – dešimt). Po maždaug poros valandų žaidimo liekame šešiese, ganėtinai agresyviai žaidęs pagyvenęs skandinavas pasiūlo žaisti iš visų, aš randu AJ ir atsakau. Oponentas smarkiai atsilieka su A9. Atsilieka ir po Flop, ir po Turn. Dalintojas verčia River – devynakė. Kiek nukabinęs nosį sliūkinu link kasos.

Kita stotelė – „Žvejo iššūkis“ Vilniuje.

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *