Battle of Malta 2017

Kuomet 2015-aisiais internete laimėjau pakuotę į „Battle of Malta“ turnyrą, nemaniau, jog tai išsivystys į kasmetinę tradiciją lapkričio mėnesį keliauti į Maltą.

Žinoma, treji metai iš eilės nėra pati giliausia tradicija, tačiau visi dideli dalykai prasideda nuo pirmo žingsnio. Tiesa, praėjusiais metais tai buvo labiau ne pokeriui, o šeimos atostogoms dedikuota kelionė. Turėjome įsimintinų akimirkų – pažymėjome Gabijos trečiąjį gimtadienį, tapome vienos didžiausių audrų (per 20 metų) liudininkais… ir nepasinaudojome paskutine proga išvysti gamtos stebuklo, kurio šiandien nebėra.

Šįkart besileidžiant lėktuvu, Malta pasirodė kiek žalesnė, ir vietiniai tai patvirtino, nemažai lietaus pastaruoju metu buvo, tai augmenija kiek atsigavo. Saulė, geltono akmens bei šviesių spalvų plytų namai nuteikia pozityviai. Tiesa, labai ribota vieta statyboms išpučia nekilnojamojo turto kainas, tačiau kaskart atvykus, matai aktyviai besidarbuojančius kranais bei kita technika.

„Battle of Malta“ tapo ne šiaip „dar vienu“ turnyru pokerio tvarkaraštyje, tačiau renginiu kasmet gerinančiu dalyvių skaičiaus rekordą. Pagr. turnyro įpirkos dydis (€550) ir vakarėliai (net 4) bei išskirtinis dėmesys žaidėjams iš Izraelio bei Italijos sukuria ypatingą atmosferą laisvalaikio žaidėjams. Sunku nesutikti, jog tai yra geriausias nepriklausomai rengiamas pokerio renginys Europoje.

Šįmet nebuvau aktyvus internetinių atrankų dalyvis, todėl įsipirkau vietoje. Tai yra didžiausia įpirka, kurią (kol kas) sau leidžiu mokėti tiesiogiai. Esu žaidęs keletą ir €1100 turnyrų, kuriuose jaučiausi pakankamai užtikrintas, tačiau iš savo kišenės keturženklės sumos šiai pramogai traukti dar nesiryžčiau.

Startavau 1B dienoje. Pradžioje bandžiau įsivertinti stalą ir nesukelti bankų, kadangi tie neaiškūs italai ir žydai „kalė į klyną“ (pavyzdžiui, 5-bet su 84o ar A3s). Nepavyko išvengti pasivažinėjimo amerikietiškais kalneliais, vienu metu buvau nukritęs iki pusės pradinio žetonų kiekio. Tačiau vienas double-up, ir po truputį rinkdamasis „niekieno“ bankus, grįžau prie vidurkio.

Keliavau nuo stalo prie stalo (per dieną pakeičiau keturis). Savi pliusai, savi minusai. Padeda koncentracijai ir budrumui (kitų atžvilgiu), tačiau iš naujo reikia užsitarnauti pagarbą. Kulminacija buvo priešpaskutiniame dienos lygyje, kai BB pozicijoje radau karalius, UTG+1 pakėlė, o button nutarė permušti visais. Įvertinęs, kad mano stack kiek didesnis, bet ne tiek, kad liktų vietos logika pagrįstam žaidimui po Flop, taip pat sudėjau visus turimus žetonus už linijos.

Originalus agresorius (tuo metu buvo stalo kapitonas) be didesnių skaičiavimų irgi prisijungė. Trijų porų susidūrimas – valetai, devynakės ir karaliai. Board nepakeičia situacijos, ir trigubinuosi. Šokteliu link dvigubo vidurkio. Visą dieną vargau vargelį be Premium, ir spaudžiau vertę iš marginalių kortų bei konkrečių situacijų, pajautęs oponento silpnumą, ir štai tokia dovanėlė!

Tačiau nebuvo lemta pabaigti dienos aukščiausia nata. Paskutiniame lygyje gavau AK ir atsakinėjau į shortstack sustūmimą, kai buvau pakėlęs iš ankstyvos pozicijos. Atsitrenkiau į tūzus ir netekau trečdalio tuo metu turėtos turnyrinės valiutos.

Ir tai buvo ne pabaiga. Prasidėjus paskutiniam dienos lygiui, gavau Premium ranką. Mano nelaimei. Dar šiek tiek nukraujavau, ir teko paleisti dešimtukus, kai sulaukiau agresijos tiek ant Flop, tiek ant Turn.

Turnyro direktorius paskelbia, kad liko dvi rankos. Vienas atidaro iš UTG+1, kitas iš vidurinės pozicijos prisijungia, o aš ant Button randu besmegenius. Kurį laiką žaidžiu žetonais ir pro akinius stebiu oponentus įdėjusius žetonų. Neramiai atrodo. O gal tik taip save „užgydžiau“ rasdamas pateisinimą all-in manevrui.

Po ilgo skaičiavimo ir savęs įtikinėjimo, originalus agresorius randa atsakymą, o kitas oponentas nusimeta. Mintyse nusikeikiu, nes suprantu, kad geriausiu atveju žaisime monetos metimą. Tikrai taip! Jis rodo AT. Keistas sprendimas, kadangi nebuvau agresyvus, žaidžiau pakankamai mažai rankų prie šio stalo ir rodžiau tik Premium rankas. Gal nebūtų keista, jei turėtų daug žetonų, dabar jis sudėjo 2/3 turimų. Sėkmingai išgyvenu penkias bendras kortas, dvigubinuosi ir į antrą dieną supakuoju beveik vidurkį. Oponentas sėdi nepatenkintas… ir garsiai savęs klausia, ką jis čia padarė…

Geras jausmas, kai pavyksta tokį maratoną nukeliauti iš pirmos kulkos. 14 lygių po 45 minutes – 10.5 valandų gryno žaidimo laiko. Kantrybės, stabilumo, vidinės ramybės, blaivaus aplinkybių vertinimo. Visko reikia! Ir, žinoma, žiupsnelio sėkmės.

Šiaip sunki diena buvo. Nepamenu, kada dar buvau žaidęs dešimt valandų ir negavęs tūzų. Ne rodiklis gal aukščiausia startinė ranka, bet ir kitos Premium nelankė. Taip, su karaliais pasitrigubinau, o kitus penkis kartus buvo nelaimių šou (3xAK, QQ, TT).

Prie tokių aplinkybių, sėkmingai pasibaigusį monetos metimą vertinau kaip didžiausią sėkmę, o ne neatskiriamą žaidimo elementą. Smagu buvo tai, kad 3/3 mūsų kompanijos dalyvių, pateko į antrą dieną iš pirmo bandymo. Dienos įspūdžių aptarimas su kokteiliais kiek užtruko, nes džiaugsmas vis tik buvo didesnis nei nuovargis.

Kitą dieną paskyrėme pasivaikščiojimui Valetoje. Nutarę vietoje pažiūrėti ir Anglijos Premier lygos rungtynes, netikėtai užklydome į „The Pub“. Nelabai originaliu pavadinimu pakrikštytas baras yra tikrų tikriausias istorinis paveldas. Pasirodo, čia mirė garsus aktorius – Oliver Reed.

Mirties priežastis – širdies smūgis. Numanoma tokio sunegalavimo priežastis – alkoholio kiekis. Dabar bare galima ne tik apžiūrėti įrėmintą įžymybės neapmokėtą sąskaitą, bet ir įsigyti specialius marškinėlius. Bare praleidome (kaip kokie britai) apie tris valandas. Skaniai tas Guiness gomuriu bėgo…

Nepadauginome. Juk laukė antroji BoM pagrindinio turnyro diena. Startavau per viduriuką (185 pozicija iš 374). Piniginius prizus gauna 200. Dieną pradedu pakilios nuotaikos, ramiai žaidžiu kurį laiką, nei labai pakildamas, nei nusileisdamas. Žaidžiu ir mėgaujuosi … iki tol, kol gaunu tūzus ankstyvoje pozicijoje. Standartiškai atidarau (2.5 BB) ir gaunu atsakymą iškart nuo kaimyno po kaire. Nesmagu, nes kyla rizika, kad žaisti teks net ne prieš vieną. Bet klydau – visi kiti oponentai išsimėtė, įskaitant ir SB bei BB pozicijose buvusius žaidėjus.

KcTc8h – dedu 2/3 pot ir gaunu instant call. Turn9c, ir dedu maždaug pusę esamo banko. RiverJc ir mintyse vimteliu. Ta prasme, rimtai? Atžaidi 13 valandų negaudamas AA, o kai jų sulauki, gauni tokį board? Juk sėdžiu su dviem raudonais tūzais. Oponentas turi mažiausiai dvi poras, bet dažnu atveju čia sėdi su Straight arba Flush. Ir ką? Sukišus pusę stack, nėra nei smagu, nei malonu, bet tenka paleist (check-fold) stipriausią pradinę kombinaciją.

Nukraujavau smarkiai, bet nemiriau. Tuo metu liko apie 60K, kas buvo trečdalis vidutinio stack. Skaičiuojant privalomais statymais – pakankamai. Kaip bebūtų, tai išmušė iš vėžių. Gal gerai, kad netrukus buvo ardomas stalas ir galėjau užsiimti naujų oponentų analize, o ne kvaršinti galvą dėl paleistų prakeiktų tūzų…

Laikas bėgo, žingsnis po žingsnio, išnaudodamas silpnesnius varžovus, palaikiau stack ir nesiritau žemyn. Su burtais „sekėsi“ – dar ir dar kartą keičiasi stalas. O tai reiškė tik vieną – žaidėjų sparčiai mažėja, burbulo fazė artėja.

Ir čia buvo įdomiausia turnyro dalis. Likus 201 žaidėjui, pradėjome žaisti hand-by-hand režimu. Ir tai truko pusantros valandos. Nuo saugaus 17 BB stack nusiritau iki 5 BB. Tiesa, iš kolegos sugebėjau papildomai išlošti 20 eurų, nes pavyko atspėti, kad burbulas nesprogs greitai. Sklandė gandas, kad vienam žaidėjui buvo likusi tik Ante, tačiau sugebėjo atsilaikyti ir vėl turėjo „visą“ BB. Tai negalėjo tęstis amžinybę, bet tikrai užtruko ilgiau nei norėtųsi, kai nesi chipleader, o kortų dievai nedalina saldainių…

Burbulas sprogo su trenksmu – prie trijų stalų buvo all-in ir call situacija, prie visų trijų shortstack neatsilaikė, nors visur pirmavo. Organizatorių sprendimu trys burbulo berniukai pasidalino du piniginius prizus, ir kiekvienas gavo po €666. Velniška suma! Bet puikiai nuteikia, kai krenti ant bubble ir galvotum, kad lieki be nieko.

Mano turnyro gyvybė blėso – kuomet buvau BB pozicijoje ir teturėjau 3 su trupučiu privalomojo statymo, vėlyva pozicija sustūmė. Pakeliu kortas – nieko naujo – 63o. Matematiškai ne prieš porą ir tik prieš vieną oponentą, turiu OK šansus. Sudedu savo varganą bokštelį už linijos. Varžausi prieš AK. Turiu dvi „gyvas“ kortas. Mane tai tenkina. Flop atneša pirkimą „į pilvą“, bet daugiau niekas nepasikeičia. GG – out 173 vietoje.

Ir čia tokie dvylipi jausmai užplūsta. Iš vienos pusės nusivylimas. Svajonė atsisėsti prie finalinio stalo Maltoje nusikelia metams. Iš kitos pusės – neakivaizdžiai įveikiau 1900 oponentų, ir tai negali būti visiškai atsitiktinai. Turėjau keletą tikrai sunkių sprendimų, per abi dienas nelepino kortomis, išlikau ramus ir susikaupęs, kai atrodė, jog neviltis smaugia…

Žinoma, vertinant šalutinius turnyrus, kelionės išlaidas – tai nebuvo pliusinė kelionė. Bet kadangi pavyko dar vieną vakarą ir online kelis šimtus eurų laimėti, tai neminusavau. „Ant savų“, tsakant. Kitąmet bus geriau!

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *