Ilgai lauktos ilgosios atostogos

Įrašas apie atostogas, kurių buvo laukta ilgai. Pirmąkart ilsėtis vykome su tarpine stotele, nes pasirinkome užsienio kelionių organizatorių.

Gegužės 18 d. 
Šįryt pabudau labai anksti. Ne todėl, kad žmona baisiai lovoje vartėsi ir kelėsi su žadintuvu, bet dėl to, kad paties galvoje sukosi aibė minčių neleidusių atsipalaiduoti bei deramai pailsėti. Ir viskas per tą pareigingumą! Negaliu ramiai miegoti, kai darbai ne visi padaryti. Planuoji, dėlioji, o kažkas iš aukščiau tik pasijuokia, ir tenka sukti galvelę iš naujo, kaip daryti, jog viskas suktųsi sklandžiai, kol gulėsiu bambą išvertęs ir kokteilį viešumoj be baimės (būti nubaustam) gersiu. Grįžkime į rytą, kai pirštai kompiuterio mygtukais šokinėjo taip anksti, jog net pats negalėjau patikėti. Na, atsakingas padla esu, nors tu ką. Taip, čia tas momentas, kur ironizuot galima, kas šuniukui uodegą pakels…

The #journey begins with mixed #feelings – #daughter and #mother #emotions

A post shared by Vytautas Kacerauskas (@kachkis) on

A-tos-to-gos – keturi žodžiai (kaip pasakytų reklamoje), nuo kurių kūnu bėgioja skruzdelytės. Nors tas malonus virpuliukų siautulys užpuola laukiant atostogų, planuojant, įsivaizduojant… ir didžioji kuliminacija dažniausiai būna pirmą atostogų dieną. Na, žinot tą akimirką, kuomet jau sėdi transporto priemonėje ir pradedi judėti link atostogų vietos.

Šįkart poilsiui pasirinkome ištisus metus nuostabiu oru lepinančią Tenerifės salą. Tiesa, keliaujame per Londoną, kadangi tiesiog taip gerokai pigiau. O ir pirmas mano aplankytas megapolis visada turi kuo nustebinti bei pradžiuginti. Dar vienas tokio plano privalumas – trumpesnis skrydis į saulėtą Kanarų salą. Keliaujant su mažu vaiku – tai itin aktualu! Skrendant iš Vilniaus, kelionė užtruktų pusseptintos valandos, kai iš Jungtinės Karalystės sostinės – vos kiek daugiau nei keturias.

Taigi šių metų super atostogų planas – skrydis į Londoną, dvi nakvynės, skrydis į Tenerifę, dešimt nakvynių, skrydis į Londoną, keturios nakvynės, skrydis atgal į Vilnių. Ir panašu, jog visas šitas nuotykis trijų asmenų šeimai kainuos maždaug tiek, kiek kainuotų tiesioginis skrydis iš Vilniaus su atostogų paketu septynioms nakvynėms Tenerifėje. Labai norėjosi grįžti į šią Kanarų salą, kadangi pirmas kartas prieš beveik dešimtmetį paliko neišdildomų įspūdžių. Norisi tikėti, jog šįkart bus ne prasčiau!

Tiesa, dar iki skrydžio į Tenerifę planuojame Londone aplankyti keletą įdomesnių objektų. Taigi prieš poilsinę dalį numatyta ir kultūrinė-pažintinė. Smalsu, kaip dukrytė reaguos į iki šiol nematytus dalykus; įdomu, kaip žmonai Londonas patiks šįkart. Inga Jungtinės Karalystės sostinėje lankėsi du kartus. Abu kartus nelabai pasisekė su oru (kartą buvom žiemą, kartą – ankstyvą pavasarį), tai lietuje ir sniege skubantis miestas neatrodė patrauklus. Šįkart gali būti kitaip. Norisi tikėti, jog trečias kartas nemeluos. Žinoma, muziejų lankymui lietus didelės įtakos neturi, bet labai norėtųsi saulės spinduliuose pasivaikščioti centrinėje megapolio dalyje bei parkuose.

#Friday #tournament with some #funny #outfit – #London #vibes – #makepokerfunagain #888poker

A post shared by Vytautas Kacerauskas (@kachkis) on

Ar bus pokerio? Žinoma! Jei nepavyks prisėsti prie stalo gyvai, tai planuoju žaisti internete. Norėtųsi prasibrauti į kokį nors vidutinės įpirkos (550-1100 eurų) turnyrą, o tuo pačiu ir susiplanuoti būsimą kelionę. Akys krypsta į MPN Poker Tour, Unibet Open, Battle of Malta bei Deep Stack Open atrankas. Norėtųsi nepraleisti ir betsafe organizuojamo Lietuvos internetinio pokerio čempionato kovų. Žodžiu, dabar esu “išbadėjęs” ir matau labai daug galimybių. Norai dideli. O kaip pavyks šiuos planus paversti realybe, parodys laikas. Laukite naujienų.

Tiek jau prirašiau, o prie pagrindinės idėjos net nepriartėjau. Kuomet šio įrašo eilutes dėliojau galvoje, man visai kitą mintį čia suguldyti norėjosi. Apie tą jausmą, kai iki pilnos laimės trūksta labai ne daug. Kuomet grįžęs į namus randi ramybės uostą, kuomet darbe darai tai, ką supranti, ką mėgsti ir nuoširdžiai gali pasidžiaugti rezultatais. Tas jausmas tik stiprėja. Tiesa, su(si)vokimas atėjo per kančią ir skausmą. Per ribinę situaciją ir praradimą. Tačiau iš kitos pusės tai buvo dideli atradimai. Kai prieš beveik penkiolika metų išgyvenau ribinę situaciją ir suvokiau, koks trapus yra gyvenimas; kai atsidūręs netinkamu metu netinkamoje vietoje turėjau rimtų sveikatos problemų, išmokau vertinti “paprastus dalykus”. Tapau dėkingesnis. Atlaidesnis. Galbūt labiau mylintis. Gyvenimą. Kitus…

Kita situacija buvo daug paprastesnė. Tai buvo praradimas. Pradžioje – tikėjimo kažkada įkvėpusiu žmogumi, vėliau – ilgai kurto ir puoselėto projekto. Skambios pozicijos – taip pat. Tačiau tai buvo mažiausiai svarbu. Reikėjo laiko, kol viskas sugulė į savo vietas. Emocijos, mintys, savirealizacijos planai. Ir štai dabar esu toks, koks svajojau būti – mylintis ir mylimas vyras bei tėtis, turintis puikų darbą leidžiantį realizuoti save bei sutekiantis galimybes laisvalaikiu keliauti bei mėgautis pokeriu. Nors nežinau, ar “svajojau” čia tinkamiausias žodis. Kai geriau pagalvoju, tai labai kryptingai to siekiau ir link to ėjau. Tiesiog esu palaimintas, jog dalis aplinkybių sukrito dėkingai, ir galiu rašyti šias eilutes.

Lipdau raidę prie raidės norėdamas įkvėpti kitus – turėti didelių planų bei kryptingai jų siekti.

Žinoma, turiu dar nemažai norų, tačiau gyvenu ramiai, nes “viskam savas laikas”. Na, gal tik svorio metimui tas posakis netinka. Jau gerokai per ilgai žadu sau, kad “susiimsiu” ir pradėsiu veikti. Bet ką aš čia dabar… gal po atostogų  🙂

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *