Unibet Open Copenhagen 2016 – outro

Šįkart taip jau gavosi, kad pirmas įrašas apie šiųmetinį Unibet Open etapą Kopenhagoje bus labiau reziumuojantis rezultatą.

Planuoju dar sukepti atskirą įrašą apie kelionės socialinius aspektus ir key hands startinėje dienoje, bet dabar apie pagrindinį turnyrą nuo antrosios dienos, į kurią patekau ir aš.  Situacija po startinių (1A ir 1B) dienų buvo tokia:

Likę žaidėjai134
Užsiregistravę žaidėjai376
Vidutinis žetonų kiekis84,179
Iš viso žetonų11,280,000
Prizinis fondas€363,602

A photo posted by Vytautas Kacerauskas (@kachkis) on

Antros dienos susėdimo burtai:

VietaVardas pavardėŽetonaiLaimėjimai*
 13-1Marco Grujic20,300$19,731
 13-2Jakob Linden108,400N/A
 13-3Espen Jorstad Uhlen25,800N/A
 13-4Konrad Bendkowski60,000N/A
 13-5Daniel Chutrov79,600$85,490
 13-6Vytautas Kacerauskas102,900$14,908
 13-7Reino Rasmussen135,100$32,201
 13-8Abbas Masoudi32,300N/A
 13-9Zoltan Bozoki67,600N/A

* thehendonmob.com duomenys


Taip keistai viskas. Lyg ir smagu turėtų būti, nes patekau į antrą dieną, turiu daugiau nei vidurkį, bet tuo pačiu nesijaučiu labai komfortabiliai dėl stalo burtų. Praėjusių metų Unibet Open Glasgow čempionas po dešine, stalo žetonų lyderis po kaire. Bus įdomu. Tikrai nebus lengva, bet labai gera patirtis.

Dar prieš prasidedant antrai dienai, turnyro direktoriaus paklausiau, kokia seka bus ardomi stalai. Slapta vyliausi, jog pirmiausia išardys 15, vėliau 14 ir tada jau 13. Tačiau išgirdau, jog eiles žiūrint horizontaliai mažins, o tai reiškė, jog man tekusio stalo, ko gero, nepaliksiu maždaug iki bubble stadijos.

Pasirinkau super tight taktiką (kas žuveliokui belieka). Nepaisant to, jog prie stalo buvo kitų didesnio kalibro kilbukų, nepavyko įsivelti į žaidimą su jais. Teko laukti savo progų. Kortų nebuvo, tai ieškojau tiesiog padoresnių momentų pasivogimui. Ir sunkiai sekėsi rasti.

Po pirmos valandos turiu 89,400. Po minimalaus pakėlimo įlindau į banką su 88, tačiau po Flop teko nusimesti. Kitąkart jau pats kėliau (su JJ), tačiau niekas su manimi nenorėjo žaisti.

Kitame lygyje pavyko išbalansuoti „ant savų“ (88,000), išnaudojau turėtas situacijas ir toliau dreifavau su viltimi pamatyti kažką geresnio nei 23, 27, 2J, 48, 39 ir pan. Bet tai nebuvo blogiausia atkarpa, pasirodo. Tos gautos galimybės iš vėlyvos pozicijos pasivogti privalomuosius statymus buvo absoliutus gėris, jei lyginsiu su tuo kas laukė kitame lygyje…

Absoliutus „card dead“ ir dar blogiau, kad pasikeitus žetonų balansui prie stalo, smarkiai pakito ir galimybės vogti. Mano draugeliai-žuveliokai buvo suvalgyti, beliko tikėtis pokerio dievų ir deivių malonės. Na, buitiškai kalbant, palankaus dalintojų kortų išmaišymo. Bet kuomet labiausiai reikia, tai ir negauni. Meistriškai nusimetinėdamas nukritau iki 69,000.

Nepanikavau. Kantriai laukiau. Tačiau supratimas, jog artėjanti „burbulo“ fazė žaidimą tik sulėtins ir apsunkins tikrai manęs nežavėjo. Bet pagaliau sulaukiau sustūmimui tinkamų kortų. Visais žetonais su QdTd iš CO įvažiavau, kai supratau, jog dar vienos orbitos negaliu praleisti. Tada po poros rankų sulaukiau TdTh – vėl rizikuoju visais turimais. Ir vėl niekas neatsako. Tas kantrus nusimetinėjimas davė savo.

UTG atidaro minimaliai keldamas, o aš sustūmiu vėl visus turimus su AdJd, ir jam net nekyla minčių atsakinėti. Kylu iki 97,000 prieš pat lygio pabaigą. Tačiau sekantis lygis jau 2,500/5,000 (500), ir turėsiu beveik 20 didžiųjų privalomųjų statymų. Labai ne kažką, tiesa?

UO Copenhagen 2016 - 1A
Tambet Kask nuotr.

Geras dalykas tai, jog iki prizinių vietų lieka aštuoni iškritimai. Įtampa kyla. Paprašau tautiečio apeiti stalus ir pasižiūrėti, kokia situacija. Raportas visai džiuginantis – beveik dešimt mažiau turinčių ir dar penketas panašiai kaip aš. Galima laukti, galima rizikuoti. Ir čia prasideda mano skaičiavimai. Tiksliau, elementari logika išvažiuoja į trasą. Arba pradedu didint apsukas ir smarkiai rizikuoju iškristi, arba žaidžiu super tight, ir įlipu į prizininkų gretas.

Kodėl taip norėjosi bent jau minimalų išmokėjimą pasiekti? Todėl, jog tai mano penktas Unibet Open, ir “šaudyti tuščiai” atsibodo. Žinoma, visus kartus tai buvo internetu laimėtos pakuotės, bet vis tiek. Kažkaip jausčiausi labai beviltiškai, jei per penkis turnyrus nieko nesugebėčiau nuveikti. Bet buvo ir kita priežastis. Savotiškas susitarimas su žmona. Pokerio kelionės, į kurias išvykstu vienas yra papildomas krūvis mano (geresnei) antrai pusei, todėl ji sumąstė tokį saliamonišką situacijos sprendimą – jei noriu žaisti atranką į kitą Unibet Open turnyrą Bukarešte, turiu iš Kopenhagos grįžti ne tuščiomis.

Peržiūriu tvarkaraštį, ir suprantu, jog vienintelė reali galimybė yra pagrindinis turnyras, kadangi geros struktūros šalutinis baigsis sekmadienį vakare, o aš jau per pietus planuoju būti namuose. Tai gaunasi, kad nieko kito ir nesigauna kaip tik gerai (patenkant tarp prizininkų) sužaisti Main Event.

Todėl ir nestūmiau turėtos kuklios žetonų pilies už linijos, kol nesprogo “burbulas”. Nors nelabai, su kuo ir stumti turėjau. Dvejetų pora iš UTG +1 nuėjo į kaladę, kai prie kito stalo pasigirdo “All-in” ir “Call”.

Iškabėjau iki pinigų. Toks buvo “sukonstruotas” tikslas. Džiaugiuosi, jog pavyko jį pasiekti. Dabar jau norėjau sulaukti vakarienės pertraukos, ir šiek tiek atsipūsti. Tačiau gavau aštuonakių porą ir džiaugsmingai pastūmiau savo žetonus už linijos. Tai tebuvo septyni su puse privalomojo statymo. Bet ne statymo dydyje buvo esmė. Oponentas tiesiog turėjo damų porą. Bendrosios kortos pagalbos nesuteikė, ir atsisveikinau su turnyru 52 vietoje.

Prieš mane (53 vietoje) iškrito jaunas suomis, kuris Unibet Open Copenhagen pakuotę (2000 eurų vertės) laimėjo investavęs viso labo keturis eurus. Va, čia tai ROI! Mano geriausias rezultatas buvo – pakuotė iš specialaus freeroll. Tačiau Antverpene vykusiame etape (kaip ir visuose kituose iki tol – Taline, Kopenhagoje, Londone) man nepavyko pasiekti prizinių vietų.

Žaisdamas taip atsargiai ir nesulaukdamas gerų kortų aš niekada nelaimėsiu turnyro. Tą puikiai suvokiu, tačiau labai džiaugiuosi, jog nepadariau nei vienos didelės klaidos. O jei pokerio matematika sako kitaip, tai vis tiek… Neturiu, ko gailėtis. Nesisuko rankos galvoje, kad galėjau kitaip sužaisti. Užmigti pavykdavo, nekamavo jokie “o jeigu būčiau”, todėl džiaugiuosi.

Ypatingai po to, kai pirmoje dienoje taip lauktus karalius teko po Flop paleisti (dėl akis badančio tūzo ir oponentų veiksmų), pralošiau solidų banką su Full house prieš Full house. O dienos viduryje buvau nusiritęs žemiau pradinio žetonų kiekio, kai dviejų vidurkių banke padariau teisingą sprendimą atsakinėti į oponento sustūmimą po Turn. Pralošiau tą ranką, nepaisant to, jog buvau favoritas 80/20. Tad patekimas į antrą dieną ir vėliau į prizininkų gretas šįkart man yra didelis laimėjimas.

My #bag is ready as #UnibetOpen #Copenhagen is over for me. Hope to come back some day.

A photo posted by Vytautas Kacerauskas (@kachkis) on

Kas toliau? Kelionė namo, šeimos apsikabinimas, vakarienė ir poilsis prieš svarbią bei darbingą savaitę.

P.S. Jau turiu finalinės atrankos bilietą, todėl kažkada bus ir bandymas patekti į rekordinį Unibet Open turnyrą Bukarešte.

Komentarai

komentarai

One Comment on “Unibet Open Copenhagen 2016 – outro”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *