Streso valdymas

Dar vienas įrašas, kuriame „šiek tiek“ įvelta mano darbovietė. Bet rašysiu ne apie pagrindinę įmonės veiklą, o įdomų laisvalaikį.

Kaip ir kiekviename didesniame ofise, taip ir pas mus yra konferencijų kambarys. Nelabai didelis, bet jaukus. Gražiai dekoruotas ir aprūpintas modernia technika. Natūraliai kyla noras ta patalpa naudotis ir po įprastų darbo valandų. „Atidarymas“ ne darbo reikmėms buvo dar prieš naujuosius, kuomet kolektyvas susirinko stebėti Čempionų lygos rungtynių. Sausį buvome susirinkę pažiūrėti filmą apie sausio 13-ąją (Mes dainuosim).

Vasario viduryje mus aplankęs psichoterapeutas Olegas Lapinas pravedė improvizuotą paskaitą apie streso valdymą. Čia jau sunku vienareikšmiškai teigti, jog tai buvo nauda „ne darbo reikmėms“.

BetGames_at_conference_room

Manau, kad kiekvienas iš mūsų su vieno ar kito lygio streso situacijomis susiduria kasdien. Todėl išgirsti patarimai, įžvalgos bei atsakymai į klausimus padės tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo aplinkoje.

Turbo-Suslik_English-bookMane asmeniškai sudomino Turbo-Suslik (Dmitri Leushkin) streso valdymo technika (knyga – How to Stop Fucking Your Mind and Start Living). Kažkada praeityje (net nepamenu, kokiomis aplinkybėmis) girdėtas pavadinimas šįkart buvo paaiškintas labai paprastai. Principai aiškūs, skambantys netgi juokingai, tačiau labai norisi sužinoti daugiau ir netgi knieti išbandyti.

Knygos (angliškos versijos) aprašyme skelbiama, kad naudojusiems įvairius kitus pagalbos sau metodus, bet nesulaukusiems norimų rezultatų, šiuo metodu galima pasiekti branduolinės bombos efektą, kuris leistų išvalyti protą nuo visų sukauptų šiukšlių, įskaitant įvairias baimes bei fobijas, skausmingas traumas iš praeities, žemą savigarbą ir mažą pasitikėjimą savimi ir pan.

Gal kažkas skaitė? Ar net išbandė praktikoje?

* * *

Kitas man naujas ir labai įdomus dalykas, apie kurį išgirdau tą vakarą, buvo socialinė panorama (Lucas Derks). Tai socialinė psichologinė priemonė, kuria galima pakeisti sąmonės žemėlapį ir taip pagerinti savijautą realybėje. Pagal šį modelį tarpasmeniniai santykiai yra paaiškinami kaip pažinimo konstrukcijos psichikos erdvėje. Joje mes galime keisti žmonių vietą, o ta pozicija lemia santykių kokybę. Problemos dėl intymių santykių, pasitikėjimo savimi, darbo aplinkoje kylančių konfliktų gali būti gana lengvai analizuojamos ir sprendžiamos socialinės panoramos modelio pagalba.

Smagu, kai po įprastų darbo valandų užtrunki ofise, tačiau į namus grįžti ne „baisiai pavargęs“, o teigiamai nusiteikęs. Kažką naujo sužinojęs, vienai-kitai problemai sprendimo pasiūlymą gavęs ar tam tikrą abejonę išsklaidęs. Tada gautomis žiniomis ar išgirstais keistais pavyzdžiais noriai ir džiugiai daliniesi su kitais.

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *