ICE2015 arba kitoks pirmas kartas

Pirmąkart į Londone vykstančią kasmetinę azartinių lošimų parodą vykau 2012-ųjų vasarį. Kartu su kolega Leonid. Gyvenome kukliame viešbutyje, kur gaudavome pusryčius, tada tarp susitikimų rasdavome laiko papietauti parodoje esančiame Novomatic stende, o vakarus leisdavome McDonald’s (tiek dėl maisto, tiek dėl spartaus interneto).

* * *

Šįmet vykusi ICE man buvo ketvirtoji. Atrodo, kad su kiekvienais metais progresas mažėja. Tiksliau sakant, nustebinti tampa vis sunkiau, nes šioje industrijoje vykstančių pasikeitimų tempas ir dalyvių lūkesčiai nebekoreliuoja su siūlomomis naujovėmis. Taip, atsiranda naujos jurisdikcijos (licencijų išdavimo zonos), pristatomi nauji prekės ženklai ir produktai, demonstruojami įvairūs patobulinimai. Tačiau iš esmės NEW BIG THING nesimato.

Būtent tokiu prieš tris metus buvo galima laikyti LIVE GAMES. Tai „gyvi žaidimai“ – lažybos dėl dažnai vykstančių žaidimų baigčių. Principas paprastas: gražios merginos veda žaidimų tiražus realiu laiku, o lošėjai gali rinktis vieną iš siūlomų baigčių su atitinkamu koeficientu bei atlikti pasirinkto dydžio statymus. Galimas laimėjimas apskaičiuojamas padauginus statomą sumą iš koeficiento.

LIVE GAMES

Pavyzdžiui, žaidime Lucky7 galima rinktis, kokios spalvos bus pirmas kamuoliukas (geltonos ar juodos), kokia bus išridentų septynių kamuoliukų numerių suma ir pan. Pasirinkimai labai įvairūs, tad rizikos laipsnis irgi skiriasi. Pavyzdžiui, galima rinktis, kuris kamuoliukas nepateks tarp septynių laimingų (koef. 1.14). Pakankamai lengva atspėti, todėl ir koeficientas menkas. Priešingas variantas – atspėti, jog trys pasirinkti skaičiai pateks tarp tiražo laimingo septyneto (koef. 225.00).

* * *

Kuomet BetGames.tv žengė pirmuosius žingsnius, buvau paskendęs TonyBet reikaluose, todėl apie to meto NEW BIG THING iššūkius papasakoti negaliu. Su Vygerdu (vienu iš LIVE GAMES idėjos autoriumi) susipažinau 2010-ųjų kovą, kuomet atvykau į Vilnių „išsukinėti“ TonyBet. Kažkaip nuo pirmos dienos buvo lengva kartu dirbti. Sutapo auros bei pomėgiai (sportas, pokeris), požiūris į darbą bei verslo etiką. Prie išvardintų dalykų pridėjus abipusę pagarbą bei norą tobulėti ir kurti – tapome stipriu duetu. Darbo klausimais praleisdavome daug laiko kelionėse, todėl natūralu, kad bendravome įvairiomis temomis. Taip palaipsniui (iš bendradarbių) tapome draugais.

Kodėl visą tai pasakoju? Todėl, kad tik neseniai susivokiau, jog nėra paprasta susirasti tikrų draugų, kai peržengi 25 metų slenkstį. Dažnu atveju draugais vadiname tuos, su kuriais augome kieme, lankėme mokyklą ar studijavome. Vėliau atsiranda bičiuliai ir kolegos. Vadinti draugais bendro pomėgio ar darbo siejamus žmones sunkiai verčiasi liežuvis. Tačiau man per pastaruosius penkerius metus pavyko rasti tris draugus.

Studijų metais buvo bendramokslių, su kuriais praleisdavau labai daug laiko, ir maniau, jog taip bus visada. Tačiau dabar net gėda prisipažinti, jog ne visus gimtadienio proga pasveikinu, jau nekalbant apie susitikimą… Taip pat ir su buvusiais kolegomis (tiek iš Olympic Casino, tiek iš TonyBet). Kiek gerų akimirkų būta, kiek bokalų alaus išgerta, kiek sportuota, kiek visokiomis temomis bendrauta. Tačiau pakeitus miestą, darbą, pasikeitus šeimyninei padėčiai, nori-nenori keičiasi ir įpročiai bei žmonių ratas.

* * *

Grįžkime prie ICE. Būti lankytoju ir dalyviu yra vienodai sunku, jei parodoje ieškai naujų partnerių, turi daug susitikimų. Vienintelis skirtumas tas, kad dalyviai turi stendus ir į ekspozicijų sales yra įleidžiami anksčiau. Nepaisant to, kad būdamas TonyBet vykdomuoju direktoriumi lakstydavau iš stendo į stendą (per tris dienas spėdavau pabendrauti su 20-30 esamų bei potencialių partnerių), šįkart pavargau labiau, nors ir turėjau suplanavęs perpus mažiau dalykinių susitikimų. Be veiklos vystymo reikalų, šįkart bandžiau padėti pardavimų komandai. Lengviau atsipūčiau bei kojas ištiesti galėjau tik pasibaigus parodai. Nepamenu, kada tiek valandų iš esmės be pertraukų buvau praleidęs ant kojų. Kasdien po 8-10 valandų. Dirbdamas kazino prieš dešimt metų turėdavau 12 valandų pamainas, bet kas porą valandų būdavo pertraukėlės.

BetGames.tv S1-102

Pereiti iš B2C į B2B planavau porą metų. Vygerdas po pirmųjų BetGames.tv veiklos metų kalbino, klausė, ar nenorėčiau ateityje prisijungti. Norėjosi. Dėl to ryšio, kurį užmezgėme, dėl to supratimo, kuris atsirado nuo pirmų bendro darbo dienų. Tačiau buvo sunku palikti „savo vaiką“ (TonyBet). Tikrai sunku, nes labai daug laiko, energijos ir širdies sudėjau per tuos kelerius metus. Bet niekas nestovi vietoje, o ir iššūkių naujų norėjosi. Noras turėti daugiau laiko šeimai bei mažiau streso taip pat paskatino apsispręsti. Lygiai prieš metus su TonyG sutarėme, kad trauksiuosi rudenį (po Pasaulio krepšinio čempionato), tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms į BetGames.tv kolektyvą atkeliavau balandį.

Atvirai pasakysiu, pirmus mėnesius nebuvau tikras, kad darau tai, ką turiu. Teko daug mokytis, investuoti daug laiko ir energijos perprantant pagrindinius B2B principus. Tačiau su kiekviena savaite pasitikėjimas savimi augo, o žinių bagažas didėjo.

* * *

Šiandien esu didelės (daugiau nei 50 žmonių) komandos dalis. Esu dėkingas kolegoms už palaikymą ir pagalbą. Esu laimingas, kad galiu realizuoti save ir prisidėti prie šio verslo vystymo. Turbūt tokių dalykų, t.y. gerų kolegų, teigiamos energetikos ir galimybės realizuoti save mes ir ieškome, kai kalba pasisuka apie karjerą. Nuoširdžiai to linkiu visiems.

BetGames.TV bar at ICE2015

Komentarai

komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *