Debiutavau Vasaros futbolo lygoje

Dar nespėjau normalaus širdies ritmo atgauti, bet negaliu su Jumis nepasidžiaugti. Debiutavau Vasaros futbolo lygoje! Prieš rungtynes šiek tiek jaudinausi dėl savo sportinės formos, kadangi nesitreniravau dvi savaites, o per tą laiką dar ir Bulgarijoje su All-inclusive poilsiavau.  😳

Taigi nenuostabu, kad šiandien ryte užlipęs ant svarstyklių (ir vėl) pamačiau apvalų šimtą. Žodžiu, sulaukęs 30-ies … solidus vyras solidžiai ir sveria. Nejuokinga, blyn! Teks vėl labiau maistą prisižiūrėt. Tuščiai apie tai kalbu jau kelis mėnesius. Todėl viešai pasižadu, kad iki metų šių metų pabaigos numesiu bent 12 kilogramų. Sugalvokit, ką turėčiau padaryt/įgyvendint, jei nenumesčiau. Siūlykite savo protingus variantus komentaruose.  :tounge:

FC W.W.G logoOK, dabar apie debiutą. Jau kurį laiką treniruojuosi su spalvinga FC W.W.G „chebryte“. Skirtingo meistriškumo futbolo mėgėjai, kurie kitu laiku yra skirtingo dydžio įmonėse dirbantys įvairių sričių specialistai. Prieš kelerius metus Martyno jie buvo suburti į krūvą, kuri vėliau virto komanda itin keistu pavadinimu „Winter Was Good“.  ➡

Ekipa jau ne vienerius metus žaidžia Vasaros futbolo lygoje, tad turbūt nelabai nuostabu, kad šiemet sulaukiau pasiūlymo būti antru komandos vartininku šios vasaros varžybose. Su metais (ir kilogramais) vis labiau ir labiau patį traukė į vartus, o supratus pozicijos svarbą, tai netgi smagu (nes neturiu daug konkurencijos, che che che).  😎

Kuomet FC W.W.G žaidė pirmas šios vasaros turnyro rungtynes, aš didinau savo minkštąjį sluoksnį pliumpindamas alų ir valgydamas itin skanias picas Bulgarijoje. Baltieji (juodais šortais) iškovojo pergalę! Gera pradžia – pusė darbo, sakoma nuo senovės.  😉

Pirmadienį nedalyvavau treniruotėje, nes sekmadienį pačiam stuktelėjo 30, tad darbo savaitę teko pradėti gražią asmeninę sukaktį pažymint ofise su kolegomis. O antradienį sulaukiau klubo Prezidento klausimo, ar ketvirtadienį galėsiu ginti komandos vartus. Ir apsidžiaugiau, ir sunerimau. Ir debiutuoti norėjosi, ir komandą pavesti buvo baisu. Visgi praleidau porą treniruočių, priaugau keletą kilogramų. Kam nepasitaiko, tsakant.  :mrgreen:

Taigi šiandien rungtynes pradėjau su šiokiu tokiu jauduliu. Jau buvau pamiršęs tą jausmą. Bet mūsiškiai pradėjo itin stipriai. „Lipo lipo, ir užlipo“. Vienas įvartis, antras, trečias… Mušėm ir iš toliau, ir iš arčiau. Ir tiesiogiai, ir po vartininko atremtų pirminių smūgių. Ir po individualių prasiveržimų, ir po komandinių kombinacijų. Tada vos nepraleidau įvarčio pats po smūgio iš aštraus kampo (išgelbėjo tolimas virpstas ir mano pusiau vietoje pasitaikęs kulnas). Bam – dar vienas įvartis į varžovų vartus, ir mes jau pirmaujame 4:0!

Po tokios pradžios mūsiškiai „įjungė laisvą“, ir netrukus patys gavom įvartį. Lyg ir viską gerai padariau, išėjau iš vartų, bandžiau krist smūgiuojančiam po kojomis, ir praleidau tarp kojų – kliūdydamas kamuolį, sugebėjau šiek tiek pakeisti jo skriejimo kryptį. Bet to buvo maža. Kamuolys kirto vartų liniją…

Keletas keitimų, „pavaros perjungimas“, keli tikslūs perdavimai ir krenta įvartis į varžovų vartus (5:1). Taip ir baigėsi pirmasis kėlinys.

Pasikeičiam pusėmis. Kelios minutės atokvėpio. Visi žaidėjai bando atgauti jėgas pavėsyje, nes saulutė kepina kaip Bulgarijoje. Tačiau teisėjas neleidžia užsibūti užribyje, kviečia komandas į aikštę, suskaičiuoja esančius ant žaliosios vejos ir skelbia antro kėlinio pradžią. Panašu, kad abiejų komandų žaidėjų baterijos šiek tiek išsikrovė, o ir pirmo kėlinio skaičiai vieniems leidžia „laikyti rezultatą“, o kitiems nesuteikia per daug vilčių. Bet toks įspūdis labai klaidingas – žaidžiama su pakankamai didelių išmatavimų vartais, ir keli tikslūs tolimi smūgiai gali iš esmės pakeisti situaciją.

Truputį „pramiegam“ ir gaunam įvartį iš pasalų. Nemačiau smūgio momento, todėl teko tik akimis palydėti kamuolį lekiantį į tolimą kampą. Turbūt būdamas 100% pasiruošęs ir susikaupęs galėjau ištraukti. Žodžiu, tokia pusiau mano klaida…

Tas įvartis „pabudina“ mūsiškius, pradedam žaisti kaip pirmo kėlinio pirmoje pusėje, ir sugebam įmušti du įvarčius. Vėl skirtumas tampa nepadorus (7:2). Tada vėl atsipalaidavom. Visi. Aš „pamečiau“ vartus ir gavau įvartį iš kairiojo krašto į artimąjį kampą. My bad, my bad.

Tada supykau ant savęs, tyliai pasikeikiau ir pažadėjau nebeprasileisti. Aišku, tada komanda pradėjo tvarkingai grįžinėti, dengti tolimus smūgius. Taigi man beliko susirinkti tolimų smūgių atliekas, pagauti skersuojamus kamuolius, padėti įžaisti po varžovų netikslių smūgių, ir tiek.

Gražiausią rungtynių įvartį įmušė Sabas. Po perdavimo iš pusiau krašto – vienu lietimu – kulnu. Panašiai kaip Lukas Spalvis.

Taigi po rungtynių Sabas iš Marčiaus rankų gavo puikų prizą – žurnalą PlayBoy. Paties klubo Prezidento „skaitytą“.

***

Po kiekvienų rungtynių šioje lygoje duoda alaus. Laimėtojai gauna šiek tiek daugiau, pralaimėję – mažiau. Kadangi manęs atvažiavo žmona, gautą bokalą atidaviau Romkai. Išskubėjau net deramai neatsisveikinęs, sorry dėl to, „chebryte“.

Buvo labai smagu! Tikiuos, ne paskutinis kartas!  (666)

Komentarai

komentarai

4 Comments on “Debiutavau Vasaros futbolo lygoje”

  1. Kadangi esi šiokis tokis futbolo megėjas ir mylėtojas ir ne paslaptis visiems, kurią futbolo komandą palaikai, tai mano siūlymas.. Jei KAČKIS iki šių metų pabaigos nenumeta 12 kilogramų, jis kaip sąžiningas pilietis įsigyja savo lėšomis Manchester City klubo marškinėlius ir po naujųjų iki Premier lygos 2013/2014 sezono galo, kas mėnės,į bent po 3 kartus, pasirodo viešumoje apsivilkęs tuos marškinėlius.

    1. Goga su tavim viskas ok ? Dar jei nenumes 15 k pasiulyk bent tris k zmona pamylet 🙂

    2. Goga, jei nebus geresnių pasiūlymų, tuomet teks šito imtis :)Jei nepavyktų numesti svorio, tai turbūt įsigyčiau ManCity vartininko marškinėlius, o ta vieša vieta būtų Sportima (ar kitos futbolo aikštelės).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *