Kitu kampu: apie dovanas

Norėdamas, kad dalykas būtų malonus, padaryk jį retą. Kam gi patinka gauti įprastą dovaną“ – Seneca.

Mano draugams sunku. Kuomet „reikia“ (dėl kokios nors progos) surasti man dovaną, jie smarkiai (pa)vargsta. Į klausimą, ko man reikia, dažniausiai atsakau, kad nieko… ir taip tik dar labiau apsunkinu situaciją. Tačiau dažniausiai sakau tiesą. Jei reikia kažkokio daikto, pasistengiu jį įsigyti. Dažniausiai pavyksta. O apsikrauti nereikalingais daiktais visai nebūtina. „Nebūk daiktistas“ sako išprusę ir gyvenime šio bei to pasiekę žmonės. Norisi jais tikėti. Todėl jau kurį laiką ir pats stengiuosi dovanoti emocijas (arba tikrai reikalingus daiktus).

Visai neseniai kolega manęs klausė, kokios dovanos man patinka. Atsakiau, kad tos, kurios telpa į voką. Ir aš visai neironizuoju. Labai džiaugiuosi, kuomet gaunu bilietus į teatrą, kvietimą į degustaciją, apmokėtą tam tikros vertės kuponą į poilsio parką… Ne(pa)tinka tik ekstremalios ir su vandeniu susijusios pramogos. O visa kita man (turbūt) suteiks gerų emocijų ir pridės karmos taškų dovaną įteikusiam.

Jei kažkas jaučia pareigą dovanot, bet nežino, ką – laikausi nuostatos „geriau nieko negu bet ką“. Rimtai. Nesinori nei žmonių įžeist, nei moralizuot, bet turiu n dovanų, kurios dabar guli savo dėžutėse, ar dulka lentynose, nes tiesiog kažkas pagalvojo „o gal prireiks kada“. Gal ir prireiks. Bet gali būti, kad kuomet prireiks, man norėsis, kiek kitokio analogiško daikto (spalvos, modelio, dydžio).

Todėl ir sakau, kad mėgstu dovanas, kurios telpa į voką. Jei jau nesugalvoji (ar neturi laiko), bet jauti pareigą dovanot – dėk valiutą, kurią aš išsikeisiu man tinkamu laiku ir vietoje į man tinkamą prekę ar paslaugą. Lyg ir paprasta, bet dalis sunkiai per save „perlipa“. Todėl galvoja, kad geriau jau išrinks kažką, nes pinigus „išleis žmogus, ir nebus dovanos“. Nu, nepykit, bet tikrai geriau išleisiu ten ir taip, kaip man patinka (nei leisiu Jūsų investuotiems pinigams kažkokio daikto forma dulkėt ir laukt, kol man prisireiks).

Dar sako, kad labai svarbu dėmesį parodyt. Gėlės. Damn, nereikia gėlių! Palikim jas moteriškėms. Nesvarbu. Ar diplomų teikimas, ar 18, ar 30 – visad galvojau, kad man gėlių nereikia. Nori dėmesį parodyt – nešk butelį. Aloe Vera, portveino, šviežiai spaustų sulčių ar neįprasto alaus. Tai pradžiugins mano akis, skrandį, širdį (ir sielą) daug labiau nei gėlės. Pastarųjų aš nevalgau ir negeriu.

O labiausiai vertinu, kai man žmonės dovanoja savo laiką. Tai pati didžiausia dovana, kurią galima įteikti, nes atiduodama tai, ko niekada nebus galima susigrąžinti.

Laikas - brangiausia dovana

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.